- Irtautė Gutauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilnius, lapkričio 28 d. (ELTA). Lietuvos aštuntokai pasižymi tokiu pat pilietiškumo lygiu, kaip ir jų bendraamžiai Europoje, o 95 proc. aštuntokų didžiuojasi Lietuvos naryste Europos Sąjungoje (ES). Tai rodo Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos atliktas Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas (ICCS).
Lietuvos mokiniai labiausiai pasitiki mokslininkais
Tyrimas atskleidė, kad demokratiją geriausia savo šalies valdymo forma laiko 78 proc. Lietuvos mokinių, 63 proc. teigia, kad politinė sistema Lietuvoje veikia gerai, o 81 proc. mano, kad politiniai sprendimai turėtų būti grindžiami mokslo ekspertų patarimais.
Lietuvos mokiniai (85 proc.) kartu su norvegais (88 proc.) ir švedais (86 proc.) labiausiai iš visų ICCS 2022 šalių pasitiki mokslininkais.
Teismais pasitiki 74 proc., tradicine žiniasklaida – 56 proc., Seimu – 52 proc. nacionaline Vyriausybe pasitiki daugiau Lietuvos aštuntokų, nei vidutiniškai tyrime dalyvavusiose šalyse, – 68 proc.
Lietuvos mokiniai labiau linkę pritarti Vyriausybės teisei skelbti apribojimus ekstremalių situacijų atveju šalyje nei ICCS 2022 šalių vidurkis.
Aštuntokams svarbi aplinkos apsauga
Iš tyrimo taip pat matyti, kad Lietuvos aštuntokai yra susipažinę su aplinkosauga: 81 proc. mokinių teigia, kad mokykloje gerai išmoko, kaip saugoti aplinką, o mažiausiai du trečdaliai ateityje ketina dalyvauti veiklose, palaikančiose aplinkosaugą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai mokinių mano, kad aplinkos apsauga rūpintis ir prisiimti atsakomybę turėtų tiek šalių vyriausybės, tiek kiekvienas pilietis individualiai.
45 proc. Lietuvos aštuntokų yra nusiteikę savanoriauti ir padėti vietos bendruomenei.
Tarptautinis tyrimas rodo, kad Lietuvos mokyklose, palyginti su kitomis šalimis, mokiniai turi daugiau galimybių išbandyti demokratinius procesus. Remiantis mokyklų direktorių atsakymais, Lietuvos aštuntokai aktyviai dalyvauja mokinių savivaldos rinkimuose, renka klasės atstovus, įtraukiami kuriant mokyklos taisykles ir nuostatus.
Dažniau nei kitų šalių bendraamžiai diskutuoja apie socialines ir politines aktualijas
Lietuvos aštuntokai dažniau diskutuoja politiniais ir socialiniais klausimais ir su tėvais, ir su draugais. Su tėvais diskutuojančių apie socialines ir politines problemas mokinių dalis Lietuvoje 2022 m. kartu su Italija buvo didžiausia ir siekė 46 proc. Diskutuojančių mokinių su draugais apie socialines ir politines problemas dalis Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, – didžiausia (38 proc.).
„Daugėja mokinių, kalbančių su tėvais ir draugais apie politines ir socialines problemas“, – spaudos konferencijoje pristatė Lina Pareigienė, ICCS 2022 tyrimo koordinatorė Lietuvoje.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje, kaip ir visose kitose šalyse, merginos yra pilietiškesnės nei vaikinai. Merginų rezultatai 35 taškais aukštesni nei vaikinų.
Merginos pilietine branda vaikinus pralenkė 18-oje šalių.
„Merginos pilietine branda vaikinus pralenkė 18-oje šalių“, – įžvalga dalinosi IEA generalinės asamblėjos narė, dr. Rita Dukynaitė.
Iš tyrimo matyti, kad pilietiškiausi yra tie aštuntokai, kurių tėvai turi aukštą profesinį statusą ir aukštąjį išsilavinimą, namuose turi sukaupę daugiau knygų. Geresnius rezultatus pademonstravo didmiesčių mokiniai – jie už mokinius iš kaimiškų vietovių vidutiniškai surinko 44–65 taškais daugiau.
Lietuva surinko 509 taškus (tyrime dalyvavusių šalių vidurkis – 508 taškai). Lietuva yra 8–13 pozicijoje iš 20 šalių dalyvių, tenkinusių imties reikalavimus. Lietuvos rezultatai nesiskiria nuo Ispanijos ir Nyderlandų, Prancūzijos, Slovėnijos ir Slovakijos aštuntokų rezultatų. Statistiškai reikšmingai geriau nei Lietuva pasirodė 7 šalys. Aukščiausių rezultatų pasiekė Taivanas (583 taškai), Švedija (565 taškai), Lenkija (554 taškai), Estija (545 taškai), Kroatija (531), Norvegija (529 taškai) ir Italija (523 taškai). Kaimyninės Latvijos rezultatai žemesni – 490 taškų. ICCS tyrimo tarptautinės skalės apačioje liko Kipras (459 taškai), Bulgarija (456 taškai), Kolumbija (452 taškai).
Tyrime analizuotos mokinių žinios ir nuostatos apie dalyvavimą pilietinėje veikloje. Analizuoti 8 klasės mokinių pilietiškumo ir pilietinio ugdymo rezultatai, jie lyginti su 22 šalių ir 2 teritorijų panašaus amžiaus mokinių rezultatais. Lietuvoje pagrindiniame tyrime dalyvavo beveik 5 tūkst. mokinių iš 248 Lietuvos mokyklų. Pagrindinis tyrimas atliktas 2022 m. balandžio–birželio mėnesiais.
Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas ICCS 2022 (angl. International Civic and Citizenship Education Study) yra tarptautinis tyrimas, tiriantis mokinių (aštuntokų) pilietinį ugdymą ir pilietiškumą, analizuojantis mokinių pilietines nuostatas. Tyrime analizuotos mokinių žinios ir nuostatos apie dalyvavimą pilietinėje veikloje. Tyrinėta, kokią šalies valdymo formą tyrimo šalių aštuntokai laiko tinkamiausia, kaip, jų manymu, turėtų būti priimami politiniai sprendimai. Taip pat tiriama, kaip aštuntokai patys linkę dalyvauti įvairiose pilietinėse veiklose ir kokie jų ketinimai ateityje įsitraukti į pilietines veiklas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...