Susižavėjo Amsterdame

Paprašyta prisiminti, kaip gimė idėja kolekcionuoti baltai mėlynus keramikos gaminius, O. Tumėnaitė-Bražėnienė sako, kad tokių dalykų nesuplanuosi – viskas įvyko natūraliai.

„Bute po remonto viskas buvo labai šviesu, baldai šviesūs, bet man labai trūko kažkokių detalių, – sako pašnekovė. – Maždaug tuo metu buvau Amsterdame, lankiausi muziejuje, kuriame eksponuojami geriausių olandų dailininkų darbai. Ir mane ne tiek sužavėjo tikrai žinomų menininkų tapyba, kiek olandų senosios vazos – baltos su mėlynais raštais. Labai daug jų buvo. Iš Amsterdamo parsivežiau baltų vazų, ištapytų mėlynais malūnais. Tai ir buvo mano kolekcijos pradžia. O vėliau pamačiau, kad yra gražių ir kitokių motyvų – ir augalinių, ir medžioklės scenų. Patys gražiausi man indai su senosiomis Anglijos pilimis, kur nupiešta konkreti pilis, užrašytas net jos pavadinimas“.

Susižavėjusi tokia keramika, pašnekovė kur radusi vis jos įsigydavo. Indų į savo kolekciją ieško pas sendaikčių pardavėjus, antikvariatuose, turguose. Internete gausu pardavėjų, kurie tokius daiktus atveža iš Europos, todėl prekių pasirinkimas tikrai didelis.

Paskirtis: O. Tumėnaitės-Bražėnienės sukaupta kolekcija nedūlo lentynose. Dalis baltai mėlynų keramikos gaminių skirta papuošti interjerą, o visa kita naudojama kasdien. / O. Tumėnaitės-Bražėnienės asmeninio archyvo nuotr.

Iš puošybai, ir kasdienai

„Neturiu didelių vientisų servizų, mano kolekcijoje – indai iš pačių įvairiausių komplektų, – sako Odeta. – Dalis baltai mėlynų keramikos gaminių skirti papuošti interjerą, o visa kita – mano virtuvės spintelėse, tai, ką mes naudojame: ir pietų lėkštės, ir lėkštutės, ir dubenys, ir puodeliai kavai, arbatai. Indų turiu labai daug, tad kai vieni pabosta, pakeičiu kitais. Net kelis kartus per dieną gerdama kavą aš visada žinau, iš kokio puodelio norėsiu gerti. Pradėjau pirkti dėl interjero, po to man pasidarė malonu ir valgyti iš tų indų.“

Moters surinktoje kolekcijoje – ir stalinės lempos, žvakidės, kavos malimo malūnėlis, pjaustymo lentelės, arbatinukai, kavinukai, ąsočiai, prieskoninės, gėlių vazonai ir kt. Ir visi – būtent balti su mėlynais raštais.

Gal tiesiog to liaudiškumo jau buvo per daug – matyt, todėl ir turėjo atsirasti tas elegantiškas stilius.

Šių daiktų kūrėjai – labai skirtingi, iš skirtingų šalių: Vokietijos, Anglijos, Belgijos, Olandijos, Kinijos. O. Tumėnaitės-Bražėnienės namuose yra ir ypatingo porceliano iš Japonijos, vadinamojo kiaušinio lukšto porceliano, kuris toks skaidrus, kad net persišviečia.

Kolekcininkė teigia, kad jos kolekcijos indai nėra brangūs, tačiau kai kurie daiktai kainavo ir daugiau nei šimtą eurų. Brangiausios gal stalinės lempos, kai kurios olandų, japonų rankų darbo vazos.

O. Tumėnaitės-Bražėnienės asmeninio archyvo nuotr.

Įkurdins galerijoje

„Dabar atrodo, kad jau nebereikia nieko, visko tiek daug turiu, bet jeigu pamatau kažką gražaus – pasiūlo ir pardavėjai, ir draugai, kurie kur nors pamato parduodamą – negaliu susilaikyti. Sakyčiau, tokia liga. Manau, visi turime kažkokių silpnybių. Mano – mėlyna balta. Tie daiktai nuspalvina mano kasdienybę, mano namai tapo spalvingesni man pačiai“, – sako tautodailininkė.

Tiesa, jos namams ir šiaip nebuvo būdingas minimalizmas. Čia visada buvo daug jos pačios kurtų karpinių, medžio raižinių, jos sukauptų sodų, skulptūrų, liaudiškos keramikos.

„Gal tiesiog to liaudiškumo jau buvo per daug – matyt, todėl ir turėjo atsirasti tas elegantiškas stilius. O visus tuos liaudiškus dalykus planuoju jau vasario mėnesį iškelti į „Odetos galeriją“, įsikursiančią Vaikutėnuose, netoli Utenos. Ten bus savotiškas margučių muziejus – įsikurs mano margintų ir surinktų margučių kolekcija, taip pat mano studija, patalpos edukacijai, nes tam skiriu daug laiko“, – sako O. Tumėnaitė-Bražėnienė.