Esami ir buvę Valstybinės ligonių kasos (VLK) darbuotojai gali sulaukti atsakomybės dėl Europos sveikatos draudimo kortelių gaminimo viešųjų pirkimų procedūros galimo pažeidimo - prokuratūra prašo teismo pripažinti juos kaltais dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo.

Prokuratūra teigia, kad 2011 metais VLK pasirinko brangiau korteles gaminusią įmonę ir permokėjo 365 tūkst. litų (daugiau nei 105 tūkst. eurų).

Tačiau kaltinamųjų advokatai, prašantys teismo išteisinti savo klientus, teigia, kad byloje VLK nėra pareiškusi ieškinio. Gynėjų teigimu, VLK tai atsisakė daryti motyvuodama, kad žala šiai įstaigai nepadaryta, o civilinį ieškinį galbūt pareikštų po teismo nuosprendžio.

Penktadienį valstybės kaltintojas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius iš kaltinamųjų paprašė priteisti minėtą sumą, teigdamas, kad ieškinį byloje pateikė prokuratūra.

Buvusį VLK vadovo pavaduotoją Vytautą Kriauzą siūloma pripažinti kaltu ir skirti trejus metus laisvės atėmimo, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui, bei skirti daugiau nei 11 tūkst. eurų baudą. Tokia pat bausme siūloma nubausti VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją Vytą Sinkevičių, Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę Dianą Gigevičiūtę, Ekonomikos departamento Apskaitos skyriaus vedėją Reginą Andriuškienę ir VLK jau nedirbantį buvusį Teisės skyriaus specialistą Gintarą Valdenį. Tik piktnaudžiavimu kaltinamai VLK Ūkio poskyrio skyriaus vedėjai Reginai Kurbedienei siūloma skirti baudą.

Prokuroras sakė, kad kaltinamieji suvokė žalingą savo veiksmų pobūdį ir padarė turtinės žalos.

2011 metais VLK veikė nuolatinė Supaprastintų viešųjų pirkimų komisija. Jai pirmininkavo V.Sinkevičius, nariais buvo R.Andriuškienė, D.Gigevičiūtė, G.Valdenis. Gegužės 11 dienos protokolu nuspręsta patvirtinti konkurso sąlygas ir vykdyti pirkimą. Gegužės 18 dieną apie jį paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Terminas pasiūlymui pateikti - iki gegužės 30 dienos, pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina.

VLK Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje gegužės 30 dieną, susipažinus su pateiktais pasiūlymais, konstatuota, kad bendrovė „Lodvila“ pasiūlė 3,88 lito (1,12 euro) be PVM vienos Europos sveikatos draudimo kortelės pagaminimo kainą, o bendrovė ATEA - 1,78 lito (0,52 euro) be PVM vienos kortelės kainą.

Prokuratūra įtaria, kad, siekiant eliminuoti ATEA, ir pasirašyti su „Lodvila“, nuspręsta nutraukti viešąjį pirkimą.

Teismo posėdyje penktadienį kalbėję kaltinamųjų gynėjai atkreipė dėmesį, kad jų klientai nepadarė jokių nusikaltimų ir jokios žalos. Jie tvirtino, kad buvo pakeisti technologinio saugumo reikalavimai tokio pobūdžio dokumentams, nuolat augo šių kortelių poreikis, o įmonė, esą už mažesnę kainą siūliusi pagaminti korteles, vargu ar būtų tai padariusi, nes rangovu ketino pasitelkti Vengrijos įmonę. Advokatų teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad jų klientai būtų siekę ar gavę naudos rengiant konkursus.

Šis tyrimas pradėtas pagal Valstybės kontrolės tikrinimo medžiagą. Ją gavusi Generalinė pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pavedė jį atlikti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Liudytojais apklausti Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojai, konkurse dalyvavusių įmonių atstovai.

Europos sveikatos draudimo kortelės nemokamai išduodamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, išvykstantiems į Europos Sąjungos šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną (Ekonominės erdvės šalis) bei Šveicariją.

Turintiesiems šią kortelę būtinosios medicinos pagalbos paslaugos minėtose šalyse visiškai arba iš dalies apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Visose Europos Sąjungos šalyse platinama panaši kortelė: priekinėje kortelės pusėje pateikiama ta pati informacija, tik skirtingomis kalbomis, kita kortelės pusė gali skirtis priklausomai nuo šalies, todėl gydytojai žino, kokias teises į sveikatos priežiūrą turi jos savininkas.