Tiltai – lyg rusiška ruletė

Kelininkai skundžiasi, kad Vyriausybė ketina gerokai apkarpyti ir taip kuklų tiltų priežiūros finansavimą, nors kai kuriais didmiesčių tiltais jau pavojinga važiuoti.

Vilniuje bėdų netrūksta

Bene prasčiausia padėtis Vilniuje. Kaip vakar spaudos konferencijoje sakė sostinės savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyriaus Eksploatacijos poskyrio vedėjas Povilas Stelmokas, šiuo metu remontuojamas Lazdynų tiltas penkiabale sistema buvo įvertintas vienetu. Vienetas reiškia, kad kažin, ar tilto būklė galėtų būti prastesnė.

Jis pripažino, kad sostinėje yra dar trys tiltai, kurių būklė vertinama vos dviem balais: Gariūnų tiltas, Ozo ir Ukmergės gatvių sankirtoje, taip pat Statybininkų ir Žemaitės gatvių sankirtoje esantis viadukas.

Be to, prastokai atrodo ir sostinės Žirmūnų tiltas. Ekspertai sako pastebintys, kad jo konstrukcija, palyginti su metais, kai buvo pastatytas, dabar vietomis yra pasislinkusi žemyn daugiau kaip 30 cm. Remontuojant šie nelygumai tiesiog uždengiami papildomu kelio dangos sluoksniu taip tik padidinant tilto apkrovą.

Remontas tapo prabanga

P.Stelmoko teigimu, dviem balais įvertinti trys tiltai dar yra palyginti saugūs ir galėtų stovėti nekeldami pavojaus eismui apie penkerius metus. Tačiau jeigu savivaldybė skirs pakankamai lėšų tiltų remontui, žadama pirmiausia imtis būtent šių.

Tiesa, P.Stelmokas abejoja, ar finansavimo pakaks. Mat pernai tiltų priežiūrai Vilnius skyrė 3 mln. litų, remontui – 4 mln. litų. Prognozuojama, kad šiemet šie skaičiai gerokai aptirps ir bendra tiltų priežiūrai bei remontui skiriamų pinigų suma sostinėje tesieks 5 mln., geriausiu atveju – 6 mln. litų. Tokių pinigų, anot P.Stelmoko, pakaktų sutvarkyti nedidelį Statybininkų ir Žemaitės gatvių sankirtoje esantį, taip pat aplopyti Ozo ir Ukmergės gatvių sankirtoje esantį viaduką. Tačiau Gariūnų tilto remontui reikia apie 20 mln. litų, todėl apie šio tilto tvarkymą kol kas galima tik pasvajoti.

Kaunas laukia nelaimės

Nieko gera negalima pasakyti ir kauniečiams, tik per stebuklą išvengusiems Kleboniškio tilto griūties. Asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Sigitas Bublys žurnalistams atvirai sakė, kad nerizikuotų važiuoti Panemunės tiltu, kurio būklė esanti apverktina.

"Tiesiai šviesiai sakau, pasidomėkit. Ten tragiška padėtis", – žodžių į vatą nevyniojo S.Bublys.

Tiesa, ekspertai kol kas nesutaria, kas kaltas dėl Kleboniškio tilto avarijos. Kelininkai tikina, kad priežasčių yra daugybė – pradedant tilto viduje įrengta šilumine trasa ir baigiant staigiu temperatūros svyravimu. Tai pat nesutariama ir dėl nutrūkusių tilto sijų būklės – jas ketinama atiduoti ekspertizei, kurią atliks Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.


Juokingas finansavimas

Šiemet lėšos tiltų priežiūrai gerokai apkarpytos, nors iš 1,5 tūkst. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prižiūrimų tiltų apie 700 prašosi remonto, nes jie statyti 1960–1980 m.

Tiltų priežiūrai Vyriausybė šiemet skyrė apie 34 mln. litų. Tokių pinigų pakaktų "pusantro tilto remontui", kaip vaizdžiai pasakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Algirdas Jonas Notkus. Baiminamasi, kad minėta suma bus dar labiau apkarpyta.

Iš viso Lietuvoje yra apie 4 tūkst. įvairių tiltų. Už 1,5 tūkst. atsakinga LAKD, dar apie 470 tiltų priklauso "Lietuvos geležinkeliams", o už kitus 2 tūkst. tiltų atsakingos savivaldybės. Kelininkai neslepia, kad jiems didžiausią nerimą kelia būtent savivaldybių prižiūrimi tiltai.


Artėja katastrofa

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis (nuotr.) sakė, kad Finansų ministerija siūlo taupymo sumetimais drastiškai apkarpyti finansavimą kelių priežiūrai ir tiesimui. Jeigu tokiam siūlymui bus pritarta, Lietuvos keliams valstybė skirs vos pusę planuotos sumos.

"Esame gavę siūlymą dar sumažinti kelių infrastruktūrai skirtą biudžetą. Dabar turime1,34 mlrd. litų biudžetą, tai Finansų ministerija siūlo jį sumažinti 715 mln. litų. Tai reikštų Lietuvos kelių plėtros žlugimą. Valstybė nebebūtų pajėgi įgyvendinti netgi elementarių funkcijų, kurios jai priklauso pagal įstatymus: tai ir kelių priežiūra, ir kelių eksploatavimas. Reikėtų atsisakyti daugybės kelių remonto ir kelių tiesimo darbų. Lietuva atrodytų išskirtinė, palyginti su kitomis valstybėmis, kurios sunkmečiu kaip tik investuoja į transporto infrastruktūrą", – piktinosi ministras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių