„Treti metai, kaip nepalaidoti“, – BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas.

Per 40-ies partizanų palaikai kartoniniuose laikinuose karstuose saugomi jo skyriaus patalpose Vilniuje.

Anot R. Zagrecko, ne visi jie identifikuoti, nepavyko nustatyti maždaug pusės rastų palaikų tapatybės. Penkių žmonių palaikus atsiėmė artimieji, kiti nutarė, kad laisvės kovotojai turėtų būti palaidoti drauge tinkamai įamžinant jų atminimą.

Laidojimo komisijai vadovavęs buvęs Druskininkų vicemeras Linas Urmanavičius BNS sakė, kad savivaldybė parinko vietą Leipalingio kapinėse, kur partizanai galėtų būti palaidoti ir tinkamai pagerbti, tačiau niekaip negauna tam reikalingų lėšų.

„Kreipėmės į Genocido centrą, jie padarė projektą, kaip būtų galima įamžinti. Numatyta įrengti tokį kaip kolumbariumą, į kiekvieną atskirą vietą būtų dedami karsteliai, pastatomas kryžius“, – teigė dabartinis Seimo narys.

Projektui įgyvendinti reikia maždaug 150 tūkst. eurų.

„Kreipėmės į Genocido centrą, į Vyriausybę, į Finansų ministeriją, kad būtų rasta apie 150 tūkst. eurų. Kitas su perlaidojimu susijusias lėšas dengia savivaldybė, prisideda ir Krašto apsaugos, Kultūros ministerijos. Niekaip nesutinka Vyriausybė“, – tvirtino L. Urmanavičius.

„Su praėjusia Vyriausybe kalbėjau ir asmeniškai, lyg ir buvo suteikta vilčių, bet klausimas taip ir nepajudėjo. Prašėme, kad jeigu nenori, tegu neduoda savivaldybei, tegu duoda Genocido centrui. Centras yra įgyvendinęs ne vieną laisvės kovotojų įamžinimo projektą. Kol kas viskas kaip į sieną. Nėra jokio postūmio“, – tvirtino jis.

Norisi laisvės kovas tinkamai įamžinti, kad tikrai liktų atmintyje, būtų parodyta derama pagarba.

Anot buvusio vicemero, paprastai palaidoti palaikus lėšų užtektų, tačiau to neįmanoma padaryti neįrengus kolumbariumo.

„Norisi laisvės kovas tinkamai įamžinti, kad tikrai liktų atmintyje, būtų parodyta derama pagarba“, – BNS kalbėjo L. Urmanavičius.

R. Zagrecko teigimu, manoma, kad Leipalingio apylinkėse dar gali būti užkasta apie 130 nužudytų partizanų ir jų rėmėjų palaikų, o parengtas projektas patogus tuo, kad jį galima išplėsti.

Situaciją su partizanų palaikais Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas šią savaitę pateikė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariams.

„Išeina kreivų veidrodžių šalies sindromas, nes tai turėtų būti mūsų kartos pagarba tai kartai, kuri žinodama, kad mirs, vis tiek išėjo kovoti. Dabar mes identifikavome jų palaikus, galiausiai rastas sprendimas visus palaidoti kartu, tačiau (...) atsakinga institucija niekaip negali priimti sprendimo ir į savivaldybės prašymą nesureaguojama“, – BNS sakė Seimo komisijos pirmininkas Darius Jakavičius.

„Manau, kad nauja Finansų ministerijos vadovybė priims sprendimą. (...) Istorinė tiesa jau aiški, dabar liko šventa mūsų pareiga, kad žuvusių partizanų palaikai rastų sau amžiną poilsio vietą“, – teigė jis.

Išanalizavus istorinę medžiagą partizanų palaikų Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje, aktyviau pradėta ieškoti 2020 metais. Ten rasti ir vieno reikšmingiausių partizaninio pasipriešinimo vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Jis iškilmingai palaidotas 2023 metų spalį Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.