- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūrai dar nepabaigus karo su Užsienio reikalų ministerija dėl diplomatų skyrimo, penktadienį it yla iš maišo išlindo kita kova. Prezidento atstovui teko viešai susikauti su Teisėjų taryba, svarstant, kokį asmenį skirti į teisėjus Vilniaus apylinkės teisme. Kilo ginčas, kodėl šalies vadovas pasirinko būtent tą kandidatą, kurį atrankos komisija įvertino prasčiausiai. Teisėjų tarybos vadovė pareiškė suprantanti, kad Gitanas Nausėda, kaip Prezidentas, turi laisvę rinktis, tačiau reikalavo paaiškinimų, kaip jis atsirenka kandidatus. Apie trintį tarp teisėjų ir Prezidento, pokalbis LNK su „Delfi“ žurnalistu, rašančiu teisėsaugos temomis, Dainiumi Sinkevičiumi.
„Akivaizdu, kad teismų sistema nėra stiprioji Prezidento G. Nausėdos pusė, o artėja rinkimai. Teismų sistema jaučiasi šiek tiek palikta nuošalyje, nes Prezidentas neskiria tam ypač didelio dėmesio, kaip, tarkime, (skyrė) ankstesnė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl, pavadinčiau, netgi dirbtinis ginčas buvo sukeltas, norint parodyti Prezidentui, kad vis dėlto jis turėtų skirti daugiau dėmesio teismų sistemai [...], kad tarp mūsų, teisėjų, yra manančių kitaip ir kad yra daug norinčių ateiti dirbti teisėjų padėjėjų, kurie sistemoje jau dirba, o šiuo atveju buvo (išrinktas) asmuo, kuris jau išėjęs iš teismų sistemos ir užsiėmė privačia praktika, į tokius žmonės teismų sistema žiūri šiek tiek kitaip“, – kalbėjo D. Sinkevičius.
– O gal Prezidentas G. Nausėda kaip tik dabar mėgina laužyti kokias nors nusistovėjusias taisykles?
– Na, galima visaip galvoti. Tarkime, anksčiau ką Prezidentas teikdavo į teisėjus, į pasirinktus kandidatus, nekeldavo jokių problemų ir Teisėjų tarybai. Kita vertus, jie, spręsdami, ar patarti Prezidentui, ar ne, gali su tais kandidatais daugiau pabendrauti, bet bendravimas būna tuščias ir niekada nekyla jokių klausimų. Šiuo atveju, sakau, tai bandymas įgnybti Prezidentui ir parodyti, kad štai, mes esame teismų savivalda ir reikėtų su mumis labiau skaitytis, gerbi. Nes Prezidentas, jeigu pažiūrėtume į jo veiklą, nei viešai, nei ne viešai, neskiria dėmesio teismų sistemai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Na, pasišpilkavimai, sakykime, tarp teismų sistemos ir prezidento institucijos – ne naujiena. Tačiau šie nesutarimai – tarp teisėjų ir prezidentūros dėl skiriamų teisėjų – yra gana vieši ir, tarkime, kokie nors panašūs ginčai prie D. Grybauskaitės, atrodo, tiesiog neiškildavo. Vėliau gal paaiškėdavo kaip faktas, bet viešo ginčo nebūdavo. Kaip manote, kodėl dabar mes turime štai tokį savotišką viešą ginčą?
– Tie ginčai tampa vieši, jeigu žiniasklaida jais susidomi. Tačiau aš šiek tiek paprieštaraučiau – prie D. Grybauskaitės buvo tokia konfliktinė situacija, kai prezidentė norėjo paaukštini tuometę teismo pirmininkę į aukštesnį teismą, į apygardos teismą, ir Teisėjų taryba, man atrodo, vienbalsiai prezidentei nepatarė to daryti. Tai buvo gana didžiulis smūgis tuometei šalies vadovei. Dabar toje Teisėjų taryboje yra išlikę nusistatymų, galbūt noras, kad vyktų dialogas kartu su visa teismų sistema. Nes tikrai Prezidentas, kaip minėjau, tam neskiria dėmesio ir tikrai tai nėra jo stiprioji sritis.
Prezidentas sprendžia, ką skirti teisėju, tai yra jo prerogatyva, niekas negali kištis.
– Tačiau ar nekyla tada klausimų dėl pačios teisėjų skyrimo tvarkos? Ar ten viskas gerai? Kaip ji galėtų atrodyti paprasto teisėjo akimis? Kaip jis ten gali siekti karjeros? Gal tada reikia turėti užtarimą Taryboje, o štai šiuo atveju užtarimas – iš Prezidento?
– Prezidentas sprendžia, ką skirti teisėju, tai yra jo prerogatyva, niekas negali kištis. Teisėjų taryba gali patarti arba nepatarti. Iki to momento, kai Prezidentas gali nuspręsti skirti teisėju, yra gana daug visokių procedūrų. Kandidatas turi išlaikyti teisėjo egzaminą, beje, tą egzaminą išlaikyti labai sudėtinga ir net nustebčiau, jei dabartiniai teisėjai turėtų perlaikyti egzaminą, tikrai ne visiems turbūt jį pavyktų išlaikyti, vėliau vyksta pretendentų ir atrankos komisijos posėdžiai, kuriuose yra vertinami teisėjai. Tarkime, šiuo atveju, kalbant apie turbūt būsimą teisėją Vitalijų Melnikovą, reikėtų pasakyti, kad penki komisijos nariai iš penkių balsavo už. Pati Taryba sukėlė tokį ginčą, bet taip pat patarė Prezidentui skirti jį teisėju. Tačiau tam žmogui duodamas signalas, kad tu mūsų sistemoje lyg ir esi nepageidaujamas, nes tave Prezidentas pasirinko, nors buvo aukščiau įvertintų kandidatų, tai nieko nereiškia, nes kai kurie kiti kandidatai jau yra paskirti į teisėjų pareigas. Taigi svertų yra daug Prezidento pasirinkimui, bet tikrai negalima sakyti, kad tai yra jo žmogus. Prezidentas susitinka su kiekvienu kandidatu, žiūri ne tik į dokumentus, bet ir bendrauja su žmogumi, apsvarsto visus už ir prieš ir tik tada nusprendžia jį skirti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie nesutarimus keliantį desovietizacijos įstatymą: tai – savotiška Pandoros skrynia13
Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezisten...
-
Seimas svarstys siūlymą keisti žmogaus palaikų ekshumavimo tvarką2
Seimas nusprendė svarstyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, siūlančias keisti žmogaus palaikų ekshumavimo tvarką. ...
-
Neeilinis vaizdas Lietuvoje: iš dangaus nukrito didelis ledo luitas?4
Mokslo svetainės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ sekėjas pasidalijo neįprastu vaizdu. ...
-
Ministerija vertins siūlymą leisti merams tuokti: svarbu išgirsti daugiau nuomonių9
Teisingumo ministerija vertins Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus siūlymą leisti merams tuokti jaunavedžius, dėl to kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA). ...
-
Šiauliuose vyks skautijos pavasario šventė1
Šiauliuose šeštadienį vyks kasmetinė Lietuvos skautijos pavasario šventė, pavadinta „Į saulę“. ...
-
Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais6
Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuoj...
-
Palangoje vyks išskirtinis festivalis šalies senjorams5
Šį rudenį Palanga tikrąja to žodžio prasme virs Močiučių kurortu. Šiemet pirmą kartą vyksiantis festivalis „Senjorų savaitė“ pakvies visus Lietuvos senjorus į Palangą, kur jų lauks muzikiniai, sportiniai ir edukaciniai ...
-
Jakų gyventojai sunerimę: tamsaus gymio vyras į savo automobilį mėgino įsisodinti berniuką?
Jakų gyventojai ne juokais sunerimę. Maždaug dešimties metų berniuką autobusų stotelėje, kaip įtarta, tamsaus gymio vyriškis mėgino įsisodinti į savo automobilį. Vaikas nuo vyro paspruko. ...
-
URM pareiškė protestą Minskui dėl pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos6
Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies institucijų pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos. ...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...