Jo duomenimis, atotrūkis tarp to, kiek 65-erių ir vyresnių žmonių jaučiasi vieniši, lyginant su 50-64 metų amžiaus grupės asmenimis, yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES).

Keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, su kuriuo nebūtų susiję giminystės ryšiais. Mažiau nei 5 proc. visai neturi sau reikšmingų asmenų.

„Tai, kad senjorai turi mažai reikšmingų asmenų, susiję su izoliuotumo, draugijos trūkumo, buvimo nuošalėje jausmais“, – rašoma VU pranešime.

Anot mokslininkų, vienišumą bent iš dalies galėtų kompensuoti socialinis aktyvumas įsitraukiant į bendruomenines ir visuomenines veiklas, tačiau vyresnio amžiaus lietuviai yra mažai aktyvūs, rečiau savanoriauja, sportuoja, dalyvauja meninėse veiklose nei daugumos kitų ES šalių gyventojai.

Lietuva – tarp lyderių pagal dirbančius vyresnio amžiaus žmones

VU mokslininkai taip pat analizavo 55–70 metų darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje veiksnius Lietuvoje ir kitose ES šalyse.

Anot tyrimo, Lietuva yra tarp lyderių ES pagal šio amžiaus žmonių užimtumą. Vyresnių darbuotojų dalis darbo rinkoje per pastaruosius 15 metų beveik padvigubėjo – nuo 12 proc. iki 20 procentų.

Tai, kad senjorai turi mažai reikšmingų asmenų, susiję su izoliuotumo, draugijos trūkumo, buvimo nuošalėje jausmais.

55–64 metų amžiaus grupėje užimtumas siekia apie 70 proc., dirba apie 12 proc. senatvės pensijų gavėjų.

Tyrimo duomenys rodo, kad 75 proc. 55–erių ir vyresni Lietuvos gyventojai, atsiradus galimybei, norėtų nebedirbti. 78 proc. respondentų taip pat nurodė, kad iš darbo rinkos, kai galėjo gauti pensiją, 11 proc. pasitraukė dėl sveikatos.

Anot tyrimo, mažiausias ir didžiausias pensijas gaunantys asmenys darbo rinkoje pasilieka ilgiausiai.

„Pirmieji pasilieka darbo rinkoje dėl finansinio būtinumo – lėšų pragyvenimui trūkumo, o pastarieji – dėl finansinę ir galimai nefinansinę (pvz. statuso, savirealizacijos, socializacijos) grąžą teikiančio darbo, geresnių darbo sąlygų“, – rašoma tyrimo santraukoje.

„Čia slypi ir tam tikras paradoksas: didinant senatvės pensijas ir, atitinkamai, mažėjant finansinio būtinumo motyvui dirbti, užimtumo lygis sulaukus pensinio amžiaus gali pradėti mažėti“, – nurodoma santraukoje.

Per didelis krūvis, stinga savirealizacijos

Lietuvoje tarp nepasitenkinimo darbu įvardijamų priežasčių – didelis darbo krūvis (61 proc.), maža alga (60 proc.), autonomijos, tobulėjimo stoka (38 proc.). Šis rodiklis daugiau nei du kartus viršija Skandinavijos šalių grupės vidurkį.

Santykinai gera situacija yra pripažinimo ir palaikymo darbe srityje – trūkumą šioje srityje nurodė apie ketvirtadalis Lietuvos respondentų.

Lyginant su kitomis ES šalimis, šalyje tiek sveikatos apribojimai, tiek artimųjų priežiūros įsipareigojimai daro neigiamą įtaką vyresnio amžiaus žmonių užimtumui. Todėl, anot tyrimo, svarbu plėsti sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą mūsų šalyje, gerinti jų kokybę.

Tyrimas taip pat rodo, kad Lietuvoje 63–70 metų amžiaus grupėje dirbančiųjų nepilną darbo laiką yra apie 20 proc., kai Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse nepilnu etatu dirbančių asmenų dalis šioje amžiaus grupėje yra dvigubai didesnė ir siekia apie 40 procentų.

VU mokslininkai tyrimą atliko pagal Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) duomenis. Lietuvoje apklausta apie 2 tūkst. žmonių, vyresnių nei 50–ies.