„Manome, kad 1 mln. eurų mums gali trūkti. Manome, kad tai bus metų pabaigoje ir esame numatę atsarginius resursus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

„Resursų trūks, bet jie nėra tokie dideli, kad negalėtume iš vidinių ministerijos resursų suvaldyti“, – antrino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Jie trečiadienį dalyvavo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, skirtame išsiaiškinti, kaip vyksta pasirengimas įgyvendinti vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką.

Priims apie 200 žmonių

Viceministrės teigimu, vaiko teisių apsaugos reformai įgyvendinti šiemet numatyta per 8 mln. eurų.

Dabar skaičiuojama, kiek reikės lėšų darbo užmokesčiui, transportui, patalpoms, mobiliosioms grupėms ir pan.

SADM planuoja iki liepos 1-osios priimti ir naujų darbuotojų. Pagal dabartinį planą, nuo metų vidurio šalyje turėtų dirbti 644 vaiko teisių specialistai, tai yra papildomai ketinama įdarbinti apie 200 žmonių.

Centrinės tarnybos – Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos – aparatas didės nuo 39 iki 54 etatų.

Pasak V. Augienės, vasario 10 dieną visi šiuo metu savivaldybėms pavaldūs vaiko teisių specialistai sulauks pasiūlymo dirbti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje. Balandį – gegužę numatoma rengti konkursus naujiems specialistams priimti.

„Esame davę žodį, kad jų (darbuotojų – BNS) socialinės garantijos bus išlaikytos, kad gaus ne mažesnį negu dabar gauna atlyginimą“, – teigė viceministrė.

Kad šita sistema veiktų, visi suprantame, kad reikia kokybiškų darbuotojų. Darbo užmokestis yra tas kelias.

Anot jos, norint jiems mokėti priedus prie dabartinės algos, papildomai šiemet reikėtų apie 700 tūkst. eurų.

„Kad šita sistema veiktų, visi suprantame, kad reikia kokybiškų darbuotojų. Darbo užmokestis yra tas kelias (jiems priimti – BNS). Planuodami 2019 metų biudžetą atsižvelgsime į tai“, – žadėjo L. Kukuraitis.

Naujai priimamiems specialistams bus keliamas reikalavimas turėti psichologo, pedagogo, socialinio darbo arba vaiko teisių specialisto išsilavinimą.

Pagal SADM projektą, centrinę Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą sudarys šeši skyriai, vadovaus direktorius ir trys jo pavaduotojai. Taip pat bus steigiama 12 teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių. Jiems priklausys vietose dirbantys vaiko teisių specialistai, mobiliosios komandos, budėtojai.

V. Augienė taip pat pranešė, kad pagal rengiamą tvarką, nuo liepos 1-osios vaiko teisių specialistai į įvykio vietą turėtų atvykti per dvi valandas. Policijos atstovai anksčiau minėjo, kad norėtų, jog vaiko teisių specialistai sureaguotų per valandą.

Kita vertus, viceministrė tvirtino, kad galima užtikrinti ir atvykimą per valandą.

Nežinia dėl psichologų

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Audronė Bedorf  trečiadienį pakartojo ir anksčiau keltą problemą dėl kvalifikuotų psichologų dalyvavimo apklausiant vaikus.

Tokių psichologų sąrašą sudaryti ir administruoti pavesta Teisingumo ministerijai.

„Esame pateikę pastabas antram projekto variantui, jis mūsų visai netenkina kaip netenkino ir Generalinės prokuratūros, policijos, kitų institucijų. Kontrolierės nuomone, tie specialistai turi būti apmokyti. Mes teikėme siūlymus, kad mokymų programas sudarytas, nes reikia ir teisinių žinių, ir psichologinių žinių“, – sakė A. Berdof.

Anot jos, būtina ne tik apmokyti žmones, kurie galėtų apklausti vaikus, bet ir reikėtų surengti egzaminą, ar jie pasirengę, turi pakankamai žinių atlikti tą darbą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja dar kėlė klausimą dėl tokių psichologų teisių, pareigų, atsakomybės. Pasak jos, būtina parengti ir bendrą apklausų modelį, numatyti galimybę psichologams susipažinti su byla, kad galėtų parengti vaiką apklausai.

„Tai reikia spręsti įstatyminiame lygmenyje“, – tvirtino A. Berdof.

Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas direktorė Simona Mesonienė sakė, kad atlikta psichologų apklausa parodė, jog apie 80 specialistų pasirengę būti psichologų, kurie gali būti pakviesti į vaikų apklausas, sąraše.

S. Mesonienės teigimu, tas sąrašas nebus baigtinis, jį bus galima nuolat pildyti. Be to, norima palikti galimybę teisėsaugai turėti savo psichologų.

Seimo nariui Juliui Sabatauskui primygtinai klausiant, kas mokės psichologams už darbą, Teisingumo ministerijos atstovė teigė, kad „apmokėjimas turėtų būti užtikrinamas iš ikiteisminių tyrimų institucijų, prokuratūros ir teismui skirtų asignavimų“.

S. Mesonienės teigimu, paslaugų įkainiai kol kas nežinomi. Apklausti psichologai nurodė, kad už tris valandas darbo (pasirengimą apklausai ir apklausą) jie norėtų gauti 50 – 100 eurų.

Situaciją vadina kritine

Seimo nariai nuogąstavo, kad pasirengimas vaiko teisių apsaugos pertvarkai vyksta per lėtai, trūksta darbų koordinavimo, susikalbėjimo. Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas apgailestavo išgirdęs per mažai atsakymų į pateiktus klausimus.

„Institucijoms kol kas nepavyksta susitarti: tiek dėl kvalifikacijos kol kas aiškių susitarimų nėra, sutarimo dėl psichologų apmokymų ir egzamino, kam aš labai pritariu, nes apmokyti dirbti (baudžiamajame) procese psichologus būtina, nes yra specialios žinios, universitete jų negauname. Kaip pati baigusi psichologiją, turinti magistro laipsnį, galiu pasakyti, kad be specialaus apmokymo net į tą pusę nedaryčiau jokio žingsnio“, – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė.

Teisingumo ministrė M. Vainiutė ramino, kad situacija nėra kritinė.

„Nemanau, kad situacija yra visiškai kritinė, ji tikrai nėra kritinė, nevėluojame su jokiais terminais. (...) Kita vertus, gal problemos labiau kyla ne dėl to, kad niekas nieko nedaro, bet dėl to, kad trūksta koordinavimo. Pavedimas yra Teisingumo ministerijai, mes tą darome ir tikrai padarysime“, – teigė M. Vainiutė.

„Man kelia nerimą toks pasakymas, kad situacija nėra kritinė. Aš manau, kad situacija yra kritinė, nes iš jūsų neišgirdau nė vieno skaičiaus, kiek reikia parengti psichologų, kad procesas nesustotų, kad kiekviena apklausa vyktų taip, kaip reikalauja įstatymas“, – atkirto Seimo narys Algirdas Sysas.

Pernai rugsėjį Seimas patvirtino vaiko teisių apsaugos sistemos reformą. Pagal ją, vaiko teisių apsaugos skyriai taps pavaldūs nebe savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie galbūt pažeidžiamas vaiko teises: gavusi pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galbūt kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos tarnyba šį pranešimą turėtų patikrinti tą pačią dieną. Pranešimai apie kitus vaiko teisių pažeidimus turėtų būti patikrinti per tris dienas.

Priimtas įstatymas su vaikais dirbančius žmones įpareigoja pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grės atsakomybė, išskiriami grėsmės vaikui lygiai, tarnybų veiksmai pagal kiekvieną grėsmės lygį. Įstatyme nustatyti atvejo vadybos principai ir tvarka, įtvirtinama mobilių komandų, skirtų darbui su šeima, veikla.

Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, turės skubiai laikinai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvienu atveju turės įvertinti, ar įmanoma vaiko interesus apsaugoti šeimoje, suteikiant šeimai atitinkamą pagalbą – socialines paslaugas, psichologinę pagalbą.

Įstatymas nustato, kad vaikas nuo šeimos galės būti atskiriamas tik teismo sprendimu. Jei tarnybos konstatuotų, kad vaiko interesų šeimoje neįmanoma užtikrinti net ir teikiant socialinę pagalbą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo vaiko paėmimo turės kreiptis į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą. Prioritetas bus teikiamas vaiko apgyvendinimui pas giminaičius, tuomet šeimynoje ar pas budinčius globėjus.

Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.

Premjeras tikina, kad lėšų netrūksta

Premjeras Saulius Skvernelis neigia trečiadienį viešojoje erdvėje pasirodžiusius socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pareiškimus, kad vaikų teisių reformai, dar vadinamai Mato reforma, trūksta lėšų. Pasak Premjero, reforma neatitrūksta nuo suplanuoto laiko, ir lėšų yra skiriama tiek, kiek buvo suplanuota.

„Ji nėra atidėta. Visada buvo numatytas įsigaliojimas liepos pirmą, ir ji įsigalios. Įstatymai numato“, - kalbėjo S. Skvernelis.

Kartu premjeras pažymėjo, kad „tai, kaip buvo suplanuota institucijos pagal poreikį, poreikis buvo ir patenkintas“.