Valdovų rūmams – valdoviška išimtis

Permainų koalicijai skelbiant apie biudžeto lėšų taupymą, Valdovų rūmai – išimtis.

Pagal Vyriausybės patvirtintą 2009-ųjų biudžeto projektą į Valdovų rūmų statybas kitąmet planuojama investuoti 50,6 mln. litų, jiems administruoti ir personalo algoms numatyta skirti dar 12,8 mln. litų.

Valdovų rūmų statyboms konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pridėjo 18 mln. litų daugiau, nei buvo numatęs socialdemokratų Ministrų kabinetas.

Pagal Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės anksčiau parengtą biudžeto projektą statyboms buvo numatyta 32,6 mln. litų, administruoti – 13,9 mln. litų. Nuo statyboms siūlytos sumos Tvarkos ir teisingumo partijos narys Julius Veselka siūlė nubraukti 16 mln., tačiau naujosios Vyriausybės patikslintame biudžeto projekte suma ne sumažinta, o dar 18 mln. litų padidinta.

Vakar Seimui pateiktame biudžeto projekte Valdovų rūmams skiriami 12,8 mln. litų dalijami į 8,8 mln. litų asignavimus išlaidoms ir 3 mln. litų darbo užmokesčiui. Planuojama, kad rūmuose iki 2009 m. liepos iš viso dirbs 130–150 žmonių.

Valstybės investicijų programoje visus Valdovų rūmų statyboms numatomus 50,6 mln. litų planuojama skirti iš valstybės biudžeto, ES parama ar kiti finansavimo šaltiniai nenumatomi.

Per 200 mln. litų jau kainavusius Valdovų rūmus planuota baigti 2009 m. liepą. Jų atidarymas skelbtas vienu pagrindinių Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo akcentų.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987–2001 m. atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Arkikatedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.


Šiame straipsnyje: Valdovų rūmai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių