Tyrime ir išvadose daugiausia dėmesio skirta koncernui „MG Baltic“ ir „Rosatom“ – abi verslo grupės įvardytos grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Tai didele dalimi susiję su abiejų sutapusiais interesais energetikoje, tačiau NSGK be kita ko nustatė, koncernas „MG Baltic“  aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seimo ir Vilniaus miesto savivaldybės politikams.

Pasak komiteto, kuris remiasi VSD informacija, 2006 metais susikūręs Liberalų sąjūdis gali būti laikomas „MG Baltic“ produktu, tačiau parlamentiniame tyrime minimos ir kitos partijos, kurių nariams koncerno vadovai mėgino daryti įtaką, ieškojo palankumo arba atvirkščiai mėgino juos eliminuoti.

Viena iš tokių partijų šiandien neegzistuoja, tačiau 2008–2012 metų Seimo kadencijoje ji buvo valdančioje koalicijoje. Jos vadovas buvo trumpam netgi tapęs Seimo pirmininku. Arūnas Valinskas „Savaitėje“.

– Parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad koncernas domėjosi jūsų suskilimu ir mėgino daryti kažkokius žingsnius dėl to skilimo, bet, kai jūs tapote Seimo pirmininku, kai tik atėjote į Seimą, ar tada koncernas rodė kokį nors dėmesį jūsų asmeniui, jūsų partijai?

– Be jokios abejonės, kadangi buvo visi, kaip įvardijo prezidentė, jų turimi skalikai ir koviniai demokratijos šunys, kaip aš pavadinčiau. Buvo tiesiog duota komanda „fas“ ir visos laidos nuo KK2, „Dviračio šou“ iki Žinių ir visoje kitoje jų žiniasklaidoje aš buvau tas, kuris medžiojamas ir labiausiai rodomas per televiziją.

Aš tais laikais juokavau, kad anksčiau buvau rodomas kartą per savaitę, bet už pinigus, o dabar kasdien, bet už dyką. Bet tai buvo ne vienintelis koncernas, ne vienintelė verslo grupė, kuri iš karto po rinkimų rezultatų, po pirmojo turo jau pradėjo praktiškai kurti naują frakciją mūsų frakcijoje. Aš kalbu apie Gedimino Žiemelio verslo imperiją, nes tie žmonės, kurie pateko mūsų sąraše į Seimą, kaip paaiškėjo, jie iš karto buvo fokusuojami į tai, kad jie tą frakciją ateityje planuoja turėti kaip savo nuosavą.

Kaip „MG Baltic“ turėjo liberalų, taip jie planavo turėti Tautos prisikėlimo partiją (TPP). Ir tas skaldymas prasidėjo praktiškai kitą dieną po priesaikos, nes, atvirai šnekant, jau pavasarį kilo kritinė situacija ir santykis buvo toks: 11 žmonių iš frakcijos buvo anoje pusėje, 7 – mūsiškiai, kaip aš vadinu.

Mes bandėme visą tą dalyką eliminuoti, susitikdavome formatu 3+3, tai būdavo dažniausiai G. Žiemelis, Saulius Žentelis ir Aleksandras Sacharukas, o iš mūsų pusės – aš kaip partijos pirmininkas, mano patarėjas a.a. Valteris Baliukonis ir Vincas Babilius arba Dainius Budrys.

– Tai jūs norite pasakyti, kad dalis jūsų partijos žmonių buvo deleguoti su verslininko G .Žiemelio palaiminimu? Ar tik po to, kai jūsų partija susikūrė, jis pabandė juos kažkokiu būdu prisitraukti į savo pusę?

– Aš manau, kad intencija buvo iš karto. Ir jums galbūt tai nuskambės labai keistai, bet mane dėl to perspėjo žinote kas? Pats Gintaras Steponavičius. Jis, kaip vienos iš partijų lyderis, dalyvavo mūsų viename iš steigiamųjų suvažiavimų, antrajame, ir pamatęs žmones, kurie dalyvauja ir sėdi prezidiume, jis mane pasivedė (į šalį) ir sako, „jūs nedarykite klaidos, tie žmonės yra ne jūsų“.

– Tai kodėl jūs tą klaidą padarėte, jeigu buvote įspėtas?

– Todėl, kad jau viskas buvo padaryta iki tol. Be to, atvirai šnekant, kai tu darai būdamas idealistas ir tikėdamas tuo, ką tu pats darai, tu nori nenori, bet pasitiki žmonėmis. Tai buvo mano asmeninė klaida ir reikėjo atidžiau tikrinti pakeleivių bilietus. Ir buvo labai didžiulis konfliktas, kai po eilinio susitarimo, mes visą savaitę (čia Seime darbas, vakare susitikimai su ana puse) reikėjo stabilizuoti situaciją.

Mes iš vakaro susitariame viena, iš ryto vyksta visai kas kita. Kai vyko eilinis mūsų suvažiavimas, buvome sutarę, kad deleguojame tiek ir tiek žmonių, formuodami partijos tarybą ar valdybą. Viskas buvo raštu patvirtinta. Kitą dieną vyksta suvažiavimas ir išsirenka viskas visiškai kitaip, taip, kad iš 12 žmonių 8 yra jų, ir pagrindinis dalykas, kad jie nori perimti finansų kontrolę, perimti valstybės duodamą dotaciją mūsų partijai.

Kadangi mes laimėjome nemažai balsų, dotacija jiems atrodė nemaža. Tai pirmas dalykas, ko jie norėjo, tai postai ir pinigai, daugiau nieko.

– Bet tai, ką aš girdžiu? Aš girdžiu, kad jūs visiškai nekontroliavote padėties partijoje labai greitai po to, kai buvote išrinkti?

– Po maždaug dviejų mėnesių, nes realiai, dirbant Seimo pirmininku, partijai lieka tiek mažai laiko, kad tu, nori ar nenori, privalai pasitikėti komanda, kuri, pasirodo, buvo komanda, bet dirbo sau.

–  Vienas iš tos komandos narių, dabar kaip supratau iš jūsų kalbos, iš tų trijų, kurie ateidavo iš anos pusės, verslo pusės, buvo A. Sacharukas, kuris dabar pasakoja, kad jau jis tada jautė, kaip „MG Baltic“ koncernas bando jus nuversti. Tai, aš dabar suprantu, kad jis šneka nevisiškai tiesą, švelniai sakant, nes jis pats dalyvavo procese, visai kitoje verslo grupėje, kuri irgi bandė jus nuversti?

– Be jokios abejonės. Ir „MG Baltic“ naudojosi tuo, kad ir kita verslo grupė turi tikslų, kurie sutampa su jų tikslais. Jūs man pasakykite, koks suaugęs žmogus, prabėgus tiek laiko, gali viešai pasakyti ir pasigirti, kad jis grasino nužudyti du žmones, tuo labiau buvęs operatyvininkas?

Jūs man pasakykite, koks suaugęs žmogus, prabėgus tiek laiko, gali viešai pasakyti ir pasigirti, kad jis grasino nužudyti du žmones, tuo labiau buvęs operatyvininkas?

– Tas keistai nuskambėjo, prisipažinsiu, ir man.

– Ne, tai liguistai nuskambėjo. Tuo labiau, kad paskui pasakė, „aš pagąsdinau, ir Darius Mockus su Raimondu Kurlianskiu atšoko“. Kas čia per nesąmonė? Tu pagąsdink ežį spygliuota viela. Taip nebūna.

Kitas dalykas, jis apkaltino, kad konservatoriai yra „MG Baltic“ stogas. 2009 metų rugpjūčio mėnesį, kai mes jau buvome išsiskyrusi frakcija į dvi dalis, prieš pat Seimo sesijai prasidedant, 11 žmonių frakcijos vadovas tas pats A. Sacharukas su dar keliais frakcijos nariais, užsidėjęs trispalvę kepuraitę, atvyko į konservatorių vasaros sąskrydį. Su visais labinosi, dalyvavo, šnekėjosi ir derino, nes realiai jų planas buvo toks – mes atstatydiname Seimo pirmininką, žinome A. Valinsko charakterį, jis ūmus, jis trenkia durimis, išeina su savo visais septyniais. Ir tegu eina velniop, o mes su visais 11 iš karto į koaliciją, persirašome sutartį, mums nereikia jokių pavaduotojų, mums reikalingos tos ministerijos, ypač Aplinkos.

– Bet A. Sacharukas dabar tikina, kad jis niekada nepretendavo į jokius postus, jam nerūpėjo postai?

– Jis meluoja. Žmogus, kuris aiškina, kad grasino nušauti du verslininkus, yra Hansas Kristianas Andersenas, jis yra brolis Grimas, du broliai viename asmenyje.

– Ar tai buvo tų atskilėlių sumanymas, ar tai buvo tos verslo grupės, kuri, kaip jūs sakote, juos kontroliavo ir kuri turėjo kažkokių interesų, noras perimti ministerijas, matyt, ir postus Seime? Kieno čia buvo noras? Ir apskritai, ar tai buvo verslininkų noras?

– Taip, tai buvo jų noras, aš galiu pasakyti tiesiai šviesiai, nes vieno iš pokalbių metu, jau kai aštrėjo situacija, jų pasakymas buvo konkretus – baigiam tuos visus dalykus, čia tie pasitarimai niekur nenuves, nes mūsų interesas aiškus – tu atiduodi mums ministerijas.

– Tas, kurias jūs kontroliavote – Kultūros ir Aplinkos?

– Taip, nes Aplinkos ministerija buvo jų tas geidžiamas kąsnis, o tu sėdėk tam savo poste ramus, nes mes užsiimsime tuo, kuo turime užsiimti.

O dėl to, kad jie gviešėsi postų, aš galiu pasakyti dar vieną dalyką. Pagal kvotas mums priklausė Eligijaus Masiulio Susisiekimo ministerijoje vienas viceministro postas.  Mes sutarėme su ana puse, su G. Žiemelio komanda, kad jūs deleguojate žmogų, aš pasakysiu Eligijui, kad jis privalo jį paskirti, nes tai yra mūsų kvota. Jie delegavo S. Žentelį. Tai tas pats advokatas, kuris paskui gynė A. Sacharuką teisme.

Viceministrą paskyrė, tai dabar vis tiek klausimas dėl Aplinkos ministro lieka atviras. Sakau, palaukit, mes gi sutarėm, kad viskas lyg ir...

Žinote, kai įkiši pirštą, o jie nukanda ranką. Tai aš supratau, kad čia niekuo nesibaigs, aš nuėjau pas E. Masiulį, sakau, „gali atšaukti“.  Tai viceministras buvo lygiai vieną dieną, jis nespėjo net aplaistyti savo pareigybės.

– Bet aš dabar klausau jūsų ir galvoju, susirinkome kalbėti apie „MG Baltic“ įtakas jūsų partijai, nes tai oficialu, tą rodo ir parlamentinis tyrimas, ir VSD informacija Seimo NSGK, o kalbame apie visai apie kitus verslininkus, visai apie kitą verslo grupę, kuri irgi, pasirodo, turėjo...

– Miela kolege, tai visiškai tas pats, mes kalbame ne apie „MG Baltic“, o apie verslo įtaką politikai.

– Tą aš ir norėjau pasakyti – visai kita grupė, bet metodai, norai.

– Visiškai tie patys. Ir anksčiau ar vėliau ta informacija iškils, nes dabar selektyviai paimtas vienas failas apie „MG Baltic“ ir įdėta. Taip, ten yra blogai, labai blogai, bet labai blogai tirti tik vieną koncerną.

– Ačiū labai.