VDU – filosofijos studijos, pritaikytos ir dirbantiems studentams

  • Teksto dydis:

Paskaitos Kauno centre vakarais ar nuotoliu, diskusijomis paremti užsiėmimai, į praktinį pritaikymą orientuota programa ir savo srityje puikiai žinomi dėstytojai – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Praktinės filosofijos magistrantūros studijos organizuojamos ir modifikuojamos atsižvelgiant į studentų poreikius.

„VDU Praktinės filosofijos magistrantų tvarkaraštis sudaromas žinant, kad studentai bus dirbantys, tad paskaitos ir seminarai organizuojami vakarais. Ši programa skirta dviejų tipų studentams: tiems, kurie ateityje nori dirbti mokslinį darbą, ir tiems, kurie neretai po ilgos pertraukos suvokia, kad įgytų studijų darbui ir gyvenimui nepakanka, ir šią programą renkasi norėdami pagilinti žinias ar įgyti bendrų kritinio mąstymo, analizės įgūdžių. Taigi paprastai tai motyvuotos, brandžios asmenybės“, – sako VDU Filosofijos magistrantūros vadovas dr. Viktoras Bachmetjevas.

– Turite sukaupęs nemažai patirties – kuo ypatinga Praktinės filosofijos magistrantūra VDU, palyginti su kitomis filosofijos programomis?

– Mūsų programa pasižymi dviem ypatybėmis. Pirma, ji orientuota į praktinį filosofijos pritaikymą. Būtent todėl joje daug etikai, politinei filosofijai, estetikai skirtų kursų, taip pat stengiamasi gilintis į šiuolaikinio pasaulio problematiką. Studijų metu pastaraisiais metais pagal mūsų programą studentai gilinosi į protestų ištakas pandemijos metu, kūno priklausomybės ir nuosavybės problematiką, visuomenės susipriešinimo, istorinės atminties ir susitaikymo, negalios, žmogaus teisių, netgi nekilnojamojo turto problemas. Antra, kolegiškas požiūris į studentus, jo ištakų turbūt reikia ieškoti dar VDU atsikūrimo pradžioje. Užsiėmimai – bent jau mūsų programoje – paremti diskusijomis, o ne monologiniu dėstymu, nuomonių pliuralizmas laikomas vertybe. Žinoma, kad tokios studijos veiktų, reikia motyvuotų ir angažuotų studentų, taip pat nedidelių grupių, kuriose kiekvienas galėtų įsitraukti ir aktyviai dalyvauti. Galiu pasidžiaugti, kad paprastai taip ir nutinka.

– Kokie dėstytojai dėsto magistrantams? Gal galite išskirti jų tyrimų sritis?

– Programoje dėsto vieni geriausių Lietuvos filosofų. Profesorius Gintautas Mažeikis, tyrinėjantis šiuolaikinius politinius, socialinius procesus, taip pat skiriantis dėmesio estetikai ir meno istorijai. Profesorė Audronė Žukauskaitė yra posthumanizmo, biofilosofijos ir biopolitikos tyrinėtoja. Mūsų magistrantūros programoje ji dėsto kursą, skirtą šiuolaikinėms meno praktikoms. Platono vertėja profesorė Tatjana Aleknienė dėsto antikos filosofiją, profesorius Dalius Jonkus – kursą, skirtą fenomenologijai ir praktinės ir teorinės filosofijos sankirtoms, Jurga Jonutytė – naratyvų teorijos ir etikos kursą, aš pats dėstau kursą, skirtą šiuolaikinės kontinentinės etikos problematikai. Žinoma, tai ne visi kursai.

– Kur vyksta paskaitos? Kokios yra mokymosi ir darbo sąlygas?

– Paskaitos paprastai vyksta Kaune, naujajame Vytauto Didžiojo universiteto korpuse miesto centre, kuriame patogiai įsikūrusi ir Leonido Donskio biblioteka. Tiesa, pastarieji metai šiek tiek pakoregavo nusistovėjusius įpročius ir išmokė dirbti nuotoliniu būdu. Šios praktikos neatsisakome – ji pasiteisina, ypač kai didžioji dalis studentų gyvena ne Kaune, tad paprastai kurso pradžioje sutariama dėl bendro darbo principų su studentais.

– Ar studijų programa atnaujinama atsižvelgiant į šių dienų aktualijas?

– Taip, joje esama net keletas kursų, skirtų būtent šiuolaikinio pasaulio problematikai: šiuolaikinei etikai, šiuolaikinėms meno praktikoms, posthumanizmo etikai, technologijų įsivyravimo problemoms. Pati studijų programa taip pat yra nuolat peržiūrima ir atnaujinama.

Paprastai įstoję be filosofinio bagažo gana greitai pasiveja baigusius filosofijos bakalauro studijas, tereikia tik noro ir šiek tiek pastangų.

– Kodėl filosofija reikalinga šiandien?

– Mano nuomone, filosofija yra aktuali bent trimis aspektais. Pirma, filosofijos studijos – tai visų pirma idėjų istorijos studijos. Studijuojant filosofiją neišvengiamai gilinamasi į, visų pirma, Vakarų, bet ne tik jų, mąstymo tradiciją, susipažįstama su skirtingų idėjų ir filosofinių koncepcijų istorine raida, skirtingais įvairių problemų sprendimo būdais. Antra, filosofijos studijos – tai ir būtinai disciplinuoto, kryptingo mąstymo treniruotės. Studijuojant filosofiją mokomasi konceptualinės analizės, kritinio mąstymo, įvairių interpretacinių metodų. Šie įgūdžiai neapsiriboja tik akademine filosofija – jie lengvai pritaikomi skirtingose profesinėse sferose: žurnalistikoje, komunikacijoje, politikoje, menuose ir t. t. Galiausiai, filosofija neišvengiamai paliečia ir egzistencinius klausimus. Nors tai individualu, tačiau užsiimant filosofija pramokstama apmąstyti ar bent jau svarstyti tokius klausimus kaip gyvenimo prasmė, tarpasmeniniai santykiai, asmeninės prievolės ir teisės ir t. t.

– Ar norėdamas studijuoti Praktinės filosofijos magistrantūroje turi būti baigęs humanitarinius mokslus?

– Stojant į filosofijos magistrantūrą nereikalaujama būti baigus humanitarinius mokslus. Pakanka bet kokios studijų krypties bakalauro diplomo. Taigi nėra jokių formalių reikalavimų būti baigus humanitarines studijas. Nevertėtų perdėm nuogąstauti ir dėl atsilikimo nuo bendramokslių – paprastai įstoję be filosofinio bagažo gan greitai pasiveja filosofijos bakalaurą baigusius, tereikia tik noro ir šiek tiek pastangų. Dar daugiau, kitos srities ar profilio žinios neretai yra itin naudingos ieškant kitokio, netikėto, požiūrio kampo ar perspektyvos.


Šiame straipsnyje: filosofijastudentų darbasVDU

NAUJAUSI KOMENTARAI

Pragmatikas

Pragmatikas portretas
Kažin kaip seksis susirasti darbą ir kokios algos galima tikėtis baigus tokias studijas?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Grynaveislė destrukcija plinta laisvai
    Grynaveislė destrukcija plinta laisvai

    Valdančiųjų gardas vos ne kasdien žvygauja apie grėsmes, tačiau atvirai ignoruoja akivaizdžią grėsmę, kuri yra po nosimi ir kuo toliau, tuo plačiau sėja destrukciją. ...

    2
  • Dainos palaiminimas
    Dainos palaiminimas

    Išskirtinis muzikas, Lietuvos chorinės kultūros kūrėjas ir puoselėtojas Lionginas Abarius, jį pažinojusių teigimu, savo gyvenimą matavo Dainų šventėmis – nuo vienos iki kitos. Gyvenimo atskaitos tašku jos tapo daugeliui ta...

  • Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas
    Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas

    Lietuvą aplankęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia pateikė išvadas, kad iki 2050 m. dirbančių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės nuo dabartinių 1,8 mln. iki 1,3 mln. Taigi likusiems Lietuvoje darbingiem...

    9
  • Lietuvos specialistai
    Lietuvos specialistai

    Visi žino, kad konservatoriai Lietuvoje turi savo kariuomenę – drausmingai balsuojančius rinkėjus. Bet turi ir baimę, kurią jiems kelia konservatoriškai savitas aplinkos suvokimas. ...

    9
  • Kiaulių maras Varšuvoje
    Kiaulių maras Varšuvoje

    Józefas Klemensas Piłsudskis (1867–1935) ir Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) gana neblogai pažinojo vienas kitą, mat dar 1887 m. pavasarį Józefas Klemensas kartu su savo broliu Bronisławu Piotru (1866–1918) bei Vo...

    3
  • Šamašui teks paplušėti
    Šamašui teks paplušėti

    Žurnalistu save vadinantis dabar 52-ejų australietis J. Assange’as, kuris buvo kaltinamas nuo 2010-ųjų paviešinęs apie 700 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų, pagaliau paleistas iš kalėjimo Jungtinėje Karalyst...

    1
  • Pažadėtas orumas
    Pažadėtas orumas

    Vakar paskutiniu metiniu pranešimu atsisveikino senasis naujasis Prezidentas, jau po poros savaičių pradėsiantis antrąją kadenciją. Ar Jo Ekscelencija pasakė tai, ką tikėjosi išgirsti piliečiai; ar piliečiai išgirdo tai, ką Jo ...

    1
  • Į frontą – ant piliečių nugarų
    Į frontą – ant piliečių nugarų

    Net vardan 3 proc. BVP gynybai Seimas veltėdžių nevaikys – jokių viešojo sektoriaus reformų nebus. Riebiai pavalgę ponuliai toliau galės vėdinti vidurius savo tuščiuose postuose, už valdiškus pinigus važinėti į egzistenc...

    6
  • Perspėjimas lietuviams
    Perspėjimas lietuviams

    Šis birželis itin dosnus sporto įvykių. Daugelis dar nespėjome pamiršti krepšinio arenų stogus Lietuvoje kilnojusios LKL finalų serijos, pasibaigusios sensacingu Kauno „Žalgirio“ nuopuoliu. Šiandien įsisuka jau a...

    31
  • Rakštis Vovos pasturgalyje
    Rakštis Vovos pasturgalyje

    Atslinkus 1918-ųjų spaliui, Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) nusprendė esąs atsigavęs po tų pačių metų rugpjūtį vykusio pasikėsinimo sukeltų psichinės ir fizinės sveikatos komplikacijų bei ignoruodamas kūno skleidžiamus signal...

    10
Daugiau straipsnių