Nepaisant šalyje vyraujančio jaunystės kulto, Lietuva – viena labiausiai senėjančių šalių Europoje. Specialistai įvardija dvi pagrindines priežastis, dėl kurių tai vyksta: gimsta mažiau vaikų, masiškai emigruoja jaunimas. Nors Jungtinių Tautų specialistai ramina ir tikina, kad jaunų žmonių emigracijos tempai po penkerių metų stabilizuosis, mūsų šalies mokslininkai į ateitį žvelgia ne taip optimistiškai. Lietuvos gyventojai senėja pirmiausia dėl jaunų žmonių emigracijos, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Vlada Stankūnienė.

– Koks žmogus Lietuvoje laikomas pagyvenusiu žmogumi?

– Demografiškai tokia sąvoka neapibrėžiama, tačiau naudojami keli kriterijai. Kai  kalbama apie gyventojų senėjimą, iki pastarojo meto buvo sakoma "60 metų ir vyresni". Dabar, kai visuomenė jau gerokai paseno ir pensinis amžius nukeliamas į vyresnį, vis dažniau sakoma "65 metų ir vyresni". Be abejo, tarptautiniu mastu ir Lietuvoje pateikiamas 80 metų ir vyresnių amžiaus kriterijus. Tai jau senoliai, kuriems jau reikalinga nuolatinė globa.

– Ar ir toliau šalyje prognozuojamas toks senėjimo tempas? Kokia padėtis laukia po 50 metų?

– Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojai labai suseno. Senėjimas vyko dideliu ir intensyvėjančiu tempu. Jei 60-mečių prieš 20 metų buvo 16 proc., dabar jų – beveik ketvirtadalis, 24 proc. visos visuomenės. 65-erių ir vyresnių prieš dvidešimtmetį buvo 11 proc., dabar – jau 17 proc.

Minėti skaičius yra viena, tačiau visai kas kita yra žiūrėti, kokią visos visuomenės dalį sudaro pagyvenę žmonės. Viskas pasikeitė taip sparčiai ir tokiu dideliu mastu – būtent tai ir vadinama gyventojų senėjimu. Demografiškai tai matoma kaip pagyvenusių žmonių dalies tarp bendro gyventojų skaičiaus daugėjimas.

Kalbant apie perspektyvą, iki šio šimtmečio vidurio senėjimo tempai ir toliau bus intensyvūs. 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičius 2050 m. sudarys ketvirtadalį visuomenės. Ir šios prognozės – pagal gana optimistinį variantą. Optimistinis ta prasme, kad didės gimstamumas, nebus tokios didelės migracijos. Šiaip jis vadinamas vidutiniu, o aš cituoju Jungtinių Tautų Gyventojų prognozes, kurios paskelbtos prieš porą mėnesių.

Tiesiog galime įsivaizduoti, kad kas ketvirtas žmogus šio šimtmečio viduryje bus 65 metų ir vyresnis. O jei Lietuvoje gimstamumas išliktų toks pats kaip dabar, šie rodikliai būtų dar prastesni. Skaičiuojama, kad tada tokių žmonių būtų 27 proc. ir artėtų prie trečdalio.

– Kodėl mes taip greitai senstame? Koks būtų gydymo receptas senstančiai lietuvių visuomenei?

– Viską būtų galima išdėlioti į atskiras, vadinamąsias demografines lentynėles. Populiacija sensta dėl mirtingumo mažėjimo – gyvename vis ilgiau ir pagyvenusių žmonių vis daugiau. Žmonės sensta, jei mažėja gimstamumas ir vyksta emigracija. O paprastai emigruoja jaunimas. Pirmasis variantas, kai populiacija sensta dėl mažėjančio mirtingumo, – pozityvus reiškinys. Jis rodo visuomenės progresą, geresnę medicininę priežiūrą. Kiti du minėti, mažas gimstamumas ir emigracija, tiesiog išplaunanti jaunimą, – tai visuomenės nykimas. Tai neigiamas reiškinys.

Deja, Lietuvos populiacija sensta dėl pastarųjų dviejų neigiamų reiškinių. Lietuvoje per 20 metų žmonių oficialiai sumažėjo beveik 600 tūkst. vien dėl emigracijos – ir visa tai beveik jaunimas. Pozityvaus reiškinio neturime. Pagyvenusių vyrų mirtingumas išlieka didesnis nei prieš 45 metus – vadinasi, jis per šį periodą nepagerėjo. Kiek pagerėjo tik moterų rodikliai.

– Kiek procentų reikia sumažinti jaunimo emigraciją, kad pasiektume teigiamų rezultatų?

– Čia negalima atsakyti tiesiogiai – jei palygintume save su kitomis ES šalimis, kurios praranda arba galėtų prarasti gyventojus dėl emigracijos, pastebėtume akivaizdžių skirtumų.

Štai Estijoje yra subalansuota emigracija, t. y. vykstant emigracijai ir imigracijai prarastų ir atvykusių žmonių santykis lygus nuliui. Reikėtų kalbėti ne apie emigracijos mažinimą procentais, bet apie subalansuotus migracijos procesus. Aišku, nepasieksime tokio rezultato, kad niekas neišvyktų, – migracijos procesas yra globalus ir migruojama masiškai, tačiau reikia stengtis kiek įmanoma labiau neprarasti savo gyventojų. Be abejo, reikia siekti, kad kuo daugiau jaunimo sugrįžtų į šalį.

Juk galėtų grįžti žmonės su aukštesne kvalifikacija, naujais įgūdžiais. JT gyventojų prognozės, kaip ir minėjau, Lietuvai tokį subalansuotą rodiklį prognozuoja jau po penkerių metų. Tai toks pozityviausias reiškinys.

– Ne vienoje Europos šalyje, taip pat prislėgtoje nedarbo, teko matyti senjorus, dirbančius padavėjais. Kodėl to nėra pas mus? Ar Lietuvoje vyrauja jaunimo kultas?

– Lietuvoje, jei darbdavys gali pasirinkti, jis visada renkasi jaunimą. Tai yra natūralu, o kad taip yra (egzistuoja jaunimo kultas – red. past.) – akivaizdu. Viską čia veikia rinkos dėsniai – jei yra paklausa, yra ir pasiūla. Siūlomas energingesnis, jaunesnis.

– Kokia būtų optimistiškiausia prognozė mūsų šaliai, kalbant apie emigraciją?

– JT prognozė – žvilgsnis iš šalies, priimta prielaida. Tai siektinas, bet, matyt, nepasiekiamas variantas. Prognozuoti išvykimą tokioje organizacijoje, kaip JT, nebuvo pagrindo, todėl buvo priimta tokia hipotezė. Manau, kad akivaizdu, jog penkeri metai problemų neišspręs.

Nepaliaujamai daugėja senjorų

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarė 18,2 proc. visų šalies gyventojų. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 394 žmonės, sulaukę 100 metų. Prieš dešimtmetį, 2003 m. pradžioje, vyresnio amžiaus žmonės sudarė 14,9 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Vyresnių moterų yra daugiau nei vyrų. Šių metų pradžioje šalyje 65 metų ir vyresnio amžiaus moterų šalyje gyveno 360 tūkst., vyrų – 183 tūkst.

Palyginti su visais gyventojais, daugiausia 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių gyveno Ignalinos, Anykščių, Lazdijų, Varėnos, Biržų, Zarasų, Alytaus, Molėtų, Ukmergės rajonų savivaldybėse.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų 2011-aisiais sudarė 16,8 metų. Tikėtina, jog moterys, sulaukusios 65-erių metų, gyvens ilgiau nei vyrai – 18,9 metų (vyrai – 13,9). Per dešimtmetį tikėtina 65-mečių gyvenimo trukmė pailgėjo vienais metais.

Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2012 m. šalyje dirbo 37,5 proc. 60–64 metų amžiaus gyventojų (43,4 proc. vyrų ir 33,2 proc. moterų). 65 ir vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo lygis sudarė 5,7 procento (8,2 proc. vyrų ir 4,5 proc. moterų).

Šimtui darbingo amžiaus gyventojų 2013 m. pradžioje teko 39 vyresnio amžiaus (60-ies ir vyresnių) gyventojai.