Vietoj rusų kalbos mokyklose – ispanų?

  • Teksto dydis:

Vilniaus mokyklose nuo rugsėjo būsimiems šeštokams vietoj rusų kalbos, kaip antrosios užsienio, bus siūloma ispanų kalba. Būsimi šeštokai taip pat galės rinktis prancūzų ar vokiečių. Ispanų kalbos, kaip antrosios, šiuo metu sostinėje mokosi beveik 200 vaikų. Toks sprendimas nebus taikomas visai Lietuvai. Rusų kalbos mokyklose norima atsisakyti visai. Iki tol, rusų kalbą, kaip antrąją, rinkosi bene 75 proc. mokinių. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su „Kalba.lt“ kursų kokybės vadove Agniete Balaike.

– Taigi hola, hello, bonjour… Kaip vaikai turėtų mokėti sveikintis, kalbant apie perspektyvas šiuolaikiniame pasaulyje?

– Idealiu atveju, visais trim variantais ar netgi daugiau. Daugiakalbystė iš tikrųjų yra didelis privalumas. O kalbant apie šių trijų kalbų pasirinkimą, pirmiausia, sakyčiau, labai svarbu atsižvelgti į vaiko gabumus. Vieni vaikai yra gabesni kalboms, kiti mažiau gabūs. Jeigu matome, kad vaikui sunkiau su kalbomis, rekomenduočiau rinktis šiek tiek lengvesnę, subjektyviai sakyčiau, tarkim, ispanų kalbą. Tai yra labai subjektyvu. Aš asmeniškai sakyčiau, kad didžiausias iššūkis būtų įvaldyti prancūzų kalbą.

– Bet kalbant apie šių kalbų perspektyvas, kurios būtų labiau praktiškai panaudojamos ateityje?

– Realiai visos, priklausomai nuo to, kokie yra ateities planai. Jeigu vaikas planuotų studijuoti tiksliuosius mokslus, inžineriją, aviacijos sritis, labai daug mokslinės literatūros yra vokiečių kalba. Jeigu domina diplomatijos sritis, darbas Europos Sąjungos institucijose, natūralu, kad reikėtų prancūzų kalbos. O ispanų kalba paplitusi visame pasaulyje, apie 500 mln. žmonių kalba ja, tai, manau, kad gebėti komunikuoti ispanų kalba visuomet naudinga būtų.

– Kokios kalbos, kurių nesiūlo mokyklos, taip pat būtinos šiuolaikiniame pasaulyje?

– Sąrašas gali būti pakankamai ilgas, bet aš paminėčiau vieną iš skandinavų kalbų – čia jau laisvas pasirinkimas, galbūt švedų ar norvegų. Taip pat labai rimtai svarstyčiau kinų kalbos mokymąsi, nes, manau, kad tai kalba, kuria teks komunikuoti ateitiems kartoms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitaip tariant, anglų kalbos jau neužtenka, čia jau nebe privalumas?

– Anglų kalbos žinios ir gebėjimas bendrauti yra tikrai privalumas, manau, kad tai niekur nedings. Bet tai jau yra natūralu, čia jau savaime suprantama. Ir vien tik anglų kalbos mokėjimas jau nebepakankamas. Tai mokėti dar vieną ar dvi užsienio kalbas iš tikrųjų yra didelis privalumas ir, manau, kad visiems reikėtų apie tai galvoti.

– Kaip jų mokytis galima? Jeigu anglų kalba daug turinio yra tiek internete, tiek televizijoje, tai kaip tas kitas kalbas susirasti?

– Žinokit, situacija keičiasi. Tikrai nemažai literatūros tiek mokymuisi savarankiškai, tiek mokymuisi su specialisto pagalba yra daug. Tiek skaitmeniniame, tiek popieriniame formate. Taip kad šioje vietoje problemų kaip ir neturėtų būti. Tiesiog reikia noro ir paieškoti.

– Bet, žinot, kaip buvo su rusų kalba. Tą antrąją kalbą daugelis vaikų rinkosi, tiksliau rinkosi jų tėvai, kokią kalbą vaikai rinksis, nes taip buvo paprasčiau – ta karta geriau mokėjo rusų kalbą ir tiesiog tėvams buvo paprasčiau. Taigi dabar į ką turėtų žiūrėti tėvai, renkant kalbą, kurią mokysis vaikas?

– Kadangi šiuo atveju tėvai pagelbėt kaip ir negalės, manau, kad pirmiausiai turėtų atsižvelgti į vaiko susidomėjimą, kuri iš kalbų domintų ir būtų patraukli. Nes tai labai svarbu, turi būti ta vidinė motyvacija mokytis. O šiaip reikia tikėti mūsų pedagogais, mokyklomis, mes tikrai turime puikių specialistų ir esant norui galima išmokti ir antrą, ir trečią kalbą. O kai jau nepavyksta, reikia kreiptis į kompetentingus specialistus.

– Jau užsiminėte apie pedagogus. Ar tikrai jų yra pakankamai Lietuvoje paruošiama mokyti tokias kalbas kaip ispanų, vokiečių, prancūzų ir net kinų, švedų?

– Klausimas labai taiklus. Ir turiu pasakyti, kad bendrąja prasme su pedagogais šiuo metu Lietuvoje situacija yra prasta, net ir pagrindiniams mokomiesiems dalykams sudėtinga rasti specialistus. Aš manau, kad šiuo atveju tai būtų iššūkis. Juolab kad dauguma žmonių, kurie moka tas kalbas, nebūtinai yra baigę pedagogines studijas.

Su pedagogais šiuo metu Lietuvoje situacija yra prasta, net ir pagrindiniams mokomiesiems dalykams sudėtinga rasti specialistus.

– Jeigu esat kažkaip tyrinėjusi ar analizavusi, kokių kalbų specialistų pas mus yra daugiau?

– Realiai sunku būtų pasakyti, nes statistikos neturiu. Bet faktas tas, kad mūsų patirtis rodo, į mus kreipiasi mokyklų atstovai, prašydami bendradarbiauti ir atsiųsti kalbų specialistus mokyti jų mokinius. Vadinasi, rinkoje rasti retesnių kalbų specialistus nėra taip lengva. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad neužtikrinamas pilnas darbo krūvis, dėl kelių valandų mažai kas sutinka.

– Kai buvo kilusios diskusijos dėl to, kad reikia atsisakyti rusų kalbos, yra begalės kitų kalbų, kurias reikėtų mokėti – kad ir mūsų kaimyninių šalių lenkų, latvių, estų kalbas. Ar praktiškai panaudočiau tokias kalbas?

– Viskas priklauso nuo veiklos srities. Jeigu, tarkim, dirbate ir bendradarbiaujate su įmonėmis iš Estijos ar Latvijos, tai, natūralu, kad tikrai panaudotumėte. Lenkų kalbos populiarumas auga verslo klientų tarpe, vadinasi, poreikis atsiranda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kaip tik manau nauda didesnė išmokti rusų kalbą. Aplinkinėse šalyse labiau susikalbėsi rusiškai... Antra Vilniuj pilna ukrainiečių įdomu kaip su jais susikalbėsi.. Ispaniškai?? Trečia, mokytojai rusų kalbos turės persikvalifikuoti arba praras darbą.. Ar čia normalu? Jei pavyzdžiui žmogus vyresnio amżiaus, ar nebus per sunku jam vėl kažką išnaujo mokintis.. Viską pagal politiką dūdelė..

Anonimas

Anonimas portretas
Nespėsit nei pradėt, ir vel reikes mokytis rusų. O tada ji labai pravers.

>Pagaleu

>Pagaleu portretas
Is tavo smegeneliu i tavo anala,ar atvirksciai?
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių