VRM ketina kurti gyventojų perspėjimo programėlę, nustatys priedangų lygius

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketina kurti mobiliąją programėlę, kuri būtų integruota į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą.

Taip pat ministerija ketina remtis Suomijos pavyzdžiu ir nustatyti tris priedangų lygius, teiks rekomendacijas renovuojamiems daugiabučiams, kaip juose įrengti bazinius reikalavimus atitinkančias priedangas.

Tai numatyta pirmadienį ministerijos pristatytoje Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje, kurioje civilinės saugos plėtros kryptys, konkrečios priemonės ir finansavimo poreikiai numatyti iki 2030 metų.

„Viena iš tų priemonių – mobili programėlė, kuri turėtų atsirasti ir veikti tiek atnaujindama žinias gyventojų, tiek veikti pavojaus atveju, kad gyventojai būtų perspėti“, – spaudos konferencijos metu sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės teigimu, siekiama sukurti integruotą gyventojų perspėjimo sistemą, kuri sujungtų perspėjimo sirenas, trumpąsias žinutes gyventojams, perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus, pranešimus per visuomeninį transliuotoją, kuriamą mobiliąją programėlę.

„Ta sistema turi būti integruota, valdoma centralizuotai, kad būtų galima kaip galima operatyviau perspėti žmones“, – sakė ministrė.

Integruotai perspėjimo sistemai sukurti programoje numatyta 5,5 mln. eurų, iš jų – programėlės sukūrimui ir viešinimui – apie 500 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos lėšų.

Lietuvoje šiuo metu yra 944 perspėjimo sirenos, kurios gali perspėti apie 60 proc. šalies gyventojų. VRM tikslas, kad sirenos pasiektų 75 proc. šalies gyventojų.

A. Bilotaitės teigimu, iš Norvegijos finansuojamos programos yra nupirkta apie 200 sirenų, kurios baigiamos montuoti 17 savivaldybių.

Pavyzdžiui, kad priedanga turėtų antrą išėjimą, kad turėtų elektrą, vandenį, nebūtų langų.

Teiks rekomendacijas daugiabučiams

Kitas svarbus programos prioritetas – priedangų tinklas.

Pasak V. Dmitrijevo, priedangų tinklas Lietuvoje plėsis dėl aplinkos ministro patvirtinto naujo statybų reglamento, kuriame numatyta, kad projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos.

„Bet norime prieiti ir prie esamų daugiabučių klausimo. Šiuo metu diskutuojame dėl galimybės per daugiabučių atnaujinimo programas skirti dėmesį ir esamiems daugiabučiams, kad baziniai reikalavimai būtų išpildyti“, – sakė viceministras.

„Pavyzdžiui, kad priedanga turėtų antrą išėjimą, kad turėtų elektrą, vandenį, nebūtų langų“, – pridūrė jis.

V. Dmitrijevo teigimu, tokia baziniai reikalavimai priedangoms atnaujinamuose daugiabučiuose bus nustatyti ministerijos teikiamose rekomendacijose.

Pasak jo, svarstoma remtis Suomijos pavyzdžiu, kuri priedangas skirsto į tris skirtingos apsaugos lygius.

„Vienas iš mūsų prioritetų, kad tie trys lygiai atsirastų. Mes juos inventorizuosime ir žymėsime“, – pasakojo viceministras.

A. Bilotaitės teigimu, ministerija yra parengusi rekomendacijas privačių namų savininkams, kaip jie galėtų įsirengti priedangą savo būste.

VRM duomenimis, 28 proc. gyventojų individualiuose namuose yra įsirengę rūsį, kuris yra pritaikytas apsaugai nuo oro pavojaus.

V. Dmitrijevo teigimu, taip pat šiuo metu atliekama Turto banko valdomų pastatų inventorizacija, kuriuose galima įrengti priedangas.

Situacija savivaldybėse skirtinga

„Šalyje mes visiškai nuo nulio sukūrėme naują priedangų tinklą. Jo nebuvo Lietuvoje, jis sukurtas visiškai nuo nulio“, – teigė A. Bilotaitė.

Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje yra 3,8 tūkst. priedangų, kuriose apsaugą galėtų gauti apie 1 mln. – 36 proc. – gyventojų.

VRM yra iškėlusi tikslą, kad šalies rajonų savivaldybėse priedangose apsaugą pavojaus atveju gautų 40 proc. gyventojų, miestuose – 60 proc., o bendras šalies vidurkis siektų – 50 proc.

V. Dmitrijevo teigimu, 17 šalies savivaldybių yra pasiekusios joms nustatytą reikalavimą, dar 24 savivaldybės viršijo nustatyto reikalavimo vidurkį.

„Padėtis tose savivaldybėse, bet darbas turi būti tęsiamas“, – teigė viceministras.

Anot jo, situacija savivaldybėse šiuo metu yra itin skirtinga. Vienur priedangų užtektų vos 6 proc. gyventojų, kitur apsaugą rastų 100 proc. savivaldybės gyventojų.

„Kai kur tai priklauso nuo infrastruktūros, kai kur nuo turimo pastatų tinklo. (...) Kai kuriuose miestuose priedangų skaičius yra pernelyg mažas“, – teigė viceministras.

Priedangų plėtrai programoje numatyta 48 mln. eurų

Programai – 243 mln. eurų

Tarp programos prioritetų – ir pasirengimas gyventojų evakavimui.

A. Bilotaitės teigimu, pradėtas rengti nacionalinis gyventojų evakavimo planas, kuris yra visuotinio gynybos plano dalis, organizuojamos pratybos.

Tarp kitų programos prioritetų – parengties pareigūnų tinklo plėtimas, sveikatos apsaugos sistemos atsparumo stiprinimas, civilinės saugos pagalbos komandų formavimas ir kitos sritys.

„Ši programa atsirado todėl, kad mes tokio dokumento neturėjome. (...) Mus paskatino karas Ukrainoje, kuris pakeitė požiūrį ir kryptis, įpareigojo mus įtraukti naujos komponentus, atsižvelgus į išmoktas pamokas Ukrainoje. Taip pat mes turime nenuspėjamą situaciją nesaugioje kaimynystėje, iš to kyla hibridinės ir karinės grėsmės“, – sakė A. Bilotaitė.

„Programa taps aiškiu kelrodžiu, kaip mes stiprinsime civilinę saugą ateityje“, – pridūrė ji.

Visos programos įgyvendinimui numatyti 243 mln. eurų.

Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa paremta praėjusiais metais ministerijos parengta koncepcija.

Šiuo metu ji pateikta institucijų derinimui, vėliau programa bus pateikta Vyriausybei, tada galutiniam patvirtinimui keliaus į Seimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Komentaras

Komentaras portretas
Šitos priedangos tik nuo lietaus.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių