„Įvertinus susidariusią situaciją ir žurnalistams atlikus tyrimą, nustačius šios konkrečios pilietės nederamus veiksmus, mes kreipėmės šiandien į Valstybės saugumo departamentą, prašydami juos dar kartą patikrinti – būtent tuos 800 asmenų pagal kriterijų grėsmė nacionaliniam saugumui, taip pat ir pagal kriterijų palaikymas valstybės agresorės veiksmams“, – pirmadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai LRT televizija sekmadienį pranešė, kad interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti Ilzė Liepa smerkia Baltijos šalis už jų elgesį ir palaiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karą Ukrainoje.

VRM pirmadienį įpareigojo Migracijos departamentą pradėti I. Liepos Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą, o departamentas savo ruožtu kreipėsi į kompetentingas institucijas prašydamas įvertinti I. Liepos teiginius apie karą Ukrainoje ir Rusijos prezidentą.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

A. Abramavičius taip pat sakė, kad Pilietybės reikalų komisija šiuo metu nagrinėja dar vieną atvejį dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos pilietybės atėmimo. VRM patvirtino, kad viceministras kalbėjo apie verslininką Jurijų Kudimovą.

„Jis gyvena Rusijoje ir pagal Valstybės saugumo departamento pateiktą pažymą, informaciją, jis galimai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – nurodė viceministras.

BNS primena, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl J. Kudimovui išimties tvarka suteiktos Lietuvos pilietybės atėmimo.

Kaip BNS informavo Prezidentūra, šį klausimą Pilietybės reikalų komisija turėtų svarstyti artimiausiame eiliniame posėdyje.

VSD duomenimis, Lietuvos pilietybę J. Kudimovas įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi bei darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad jis buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.

J. Kudimovas dalyvavo Rusijos valstybės kontroliuojamų įmonių valdyme, neskaidriose rinkimų kampanijų Vakarų šalyse finansavimo iš Rusijos schemose, iki šiol palaiko ryšius su Rusijoje įtakingais asmenimis, siejamais su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Anot VSD, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje užimančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Rusijos režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.