Siekiant užkardyti sukčiavimą, steigiamas nuolat veiksiantis prevencijos centras

Siekiant užkardyti sukčiavimą internetu ir telefonu, bus steigiamas visą parą veiksiantis sukčiavimo prevencijos centras, už jo veiklą bus atsakinga Lietuvos policija.

„Buvo priimtas sprendimas palaikyti policijos iniciatyvą įsisteigti tam tikrą sukčiavimo prevencijos ir ankstyvo užkardymo centrą, kuris veiktų 24/7 principu“, – po institucijų pasitarimo Vidaus reikalų ministerijoje ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos policijos vadas Arūnas Paulauskas.

Generalinis komisaras kol kas nenurodė tikslaus termino, kuomet pradės veikti centras, tačiau jo manymu, tam prireiks kelių mėnesių.

„Aš manau tai yra (...) artimiausių mėnesių klausimas, kada jis taps toks jau veikiantis“, – teigė A. Paulauskas.

Trūko aiškios lyderystės

Prieš centrui pradedant veikti, policija ketina konsultuotis su Lietuvos banku, Ryšių reguliavimo tarnyba, Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru bei „surasti įrankius“, kurie būtų sukoncentruoti būtent šiame centre, kad ten dirbantys pareigūnai galėtų efektyviai blokuoti bankinius pavedimus, internetines svetaines.

„Tokiu būdu (pareigūnai galėtų sėkmingai – BNS) kaišioti pagalius nusikaltėliams į ratus“, – kalbėjo policijos vadovas.

Anot A. Paulausko, tai leistų ankstyvoje stadijoje stabdyti lėšų judėjimą ir ženkliai padidintų šansus sugrąžinti lėšas nukentėjusiems žmonėms.

„(Toks centras – BNS) leistų mums nedelsiant sureaguoti į atitinkamas situacijas, priimti sprendimus ir mažinti biurokratinį mechanizmą, kai dėl laiko problemų galime prarasti situacijos kontrolę“, – generaliniam komisarui antrino Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrės teigimu, užduotis įkurti centrą policijai paskirta įžvelgus vienos veiklą koordinuojančios institucijos poreikį.

„Nepaisant to, kad turime aktyvų institucijų veikimą (...) reikėtų vienos aiškios institucijos, kuri imtųsi lyderystės, imtųsi koordinavimo proceso, sudėliotų atitinkamus planus. Šiuo atveju mes sutarėme šiandiena, kad policija bus ta institucija lyderė, kuri po savo skėčiu apjungs visas institucijas“, – sakė ji.

Daugiau informacijos apie sukčiavimo būdus

Kartu į procesą bus įtrauktos ne tik įvairios institucijos, bet ir mobiliojo ryšio operatoriai, pardavimų platformos, finansinės įstaigos.

Tarpinstituciniame pasitarime taip pat aptartas poreikis daugiau investuoti į pareigūnų kompetencijų stiprinimą šioje srityje, atitinkamų technologinių sprendimų diegimą.

„Tai yra vienas iš policijos prioritetų, kas yra dėliojama“, – teigė A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat akcentavo šviečiamosios veiklos efektyvumą stabdant sukčiavimo atvejus.

„Šiandien mes kalbame apie tai viešai, nes, kaip ir rodo mūsų statistika, skaičiai, labai aiškiai matome, kad pasirodžius kažkokioms prevencinėms priemonėms, informacijai apie tokius sukčiavimo atvejus viešojoje erdvėje, pamatome taip pat sumažėjusius skaičius šios nusikalstamos veiklos“, – sakė A. Bilotaitė.

Tikisi ir europinių sprendimų

Ministrė atkreipė dėmesį ir į iššūkius, kylančius dėl veiklų vykdomų ne tik nacionaliniame lygmenyje. Tad, anot jos, labai svarbus operatyvus kitų valstybių institucijų bendradarbiavimas. Pasak jos, šiuo klausimu turėtų būti priimti bendri „europiniai sprendimai“ dėl bendros informacijos apsikeitimo platformos.

Policijos duomenimis, elektroniniai sukčiavimai sudaro ne mažiau 70 proc. visų sukčiavimų atvejų, kiekvienais metais registruojama apie 3 tūkst. panašaus pobūdžio nusikalstamų veiklų.

„Suprantame, kad tai yra tik galbūt ta vadinama ledkalnio viršūnė, kurią matome, nes dėl ne mažo kiekio panašaus pobūdžio nusikalstamų veiklų žmonės tiesiog nesikreipia, nepraneša policijai, nes galbūt jiems ta žala nėra labai žymi, galbūt jiems kitą kartą gėda prisipažinti, kad jie tapo sukčių aukomis“, – informavo A. Paulauskas.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos pirmininko pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus pateiktais duomenimis, šiais metais veikiančios prevencinės priemonės užkirto kelią sukčiams prisiskambinti Lietuvos vartotojams daugiau nei 6,5 mln. kartų.

Pasak jo, didėjant sukčių skambučių skaičiui, sumažėjo tokio pobūdžio žinučių srautas. D. Kuliešiaus teigimu, metų pradžioje per dieną būdavo užblokuojama apie 12 tūkst. žinučių su apgaulingomis nuorodomis, šiuo metu šis skaičius sumažėjęs iki maždaug 5 tūkst. atvejų.

Anot finansų rinkos dalyvių duomenų, iš asmenų 2023 metais apgaule buvo išviliota apie 12,3 mln. eurų – 3,9 proc. daugiau nei 2022 metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

skolinkites investuokit

skolinkites investuokit portretas
i gerove aferitu elektriku perekupu ju draugu zaliosios siuksliu mafijos...a jeigu privalomam pensiju fonde mano svogieriui neuzdirbsit ant ferario tai netik ,kad orios ir solidzios pensijos nesitikekit bet dar ir krize istiks bankomata... mano .... mylima... a daba pasivakcinuokim korona ateina...rusai puola...inflecija.. krize...uzslaptinti kgbistai valdzioj uz gerove aferistu balsuoja a komunistai prezidentauja sitam paradui...pons policininke daba pabelskit i bankomata ir sukukuokit...maz situacija plitikos liutu cekiuku skandaluose pageres..

Anonimas

Anonimas portretas
eilinis nueinanciu konservastu centras veltedziams svogeriams idarbinti. partija be remeju ilgai neegzistuos...

Eilinis pazeidejas

Eilinis pazeidejas portretas
Vien pliurpalizmas,visa sitos kartos politiku,valdininiku karta-neygaliu,godziu proto nykstuku ruja
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių