Vyriausybė pasitarime pirmadienį diskutuos dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų, kuriomis siūloma minimalius reikalavimus taikyti ne tik valstybės finansuojamiems studentams, bet ir mokantiems už mokslą, taip pat įtvirtinti valstybės užsakymo principą.

Svarbiausiomis naujovėmis pataisas rengusi Švietimo ir mokslo ministerija nurodo valstybės sutartis su aukštosiomis mokyklomis, studijų finansavimą pagal valstybės užsakymą, konkursinio balo kartelę ir privalomą studentų informavimą apie karjeros perspektyvas, taip pat universitetų doktorantūrą su verslu. Kaip teigia ministerija, šios priemonės leis kelti Lietuvos studijų ir mokslo kokybę bei efektyviau naudoti valstybės skiriamą finansavimą.

Minimalūs rodikliai, kuriuos tvirtintų ministerija, taptų privalomi stojantiesiems ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir mokamas studijų vietas valstybinėse aukštosiose mokyklose. Tai esą užtikrintų studijų kokybės augimą ir vienodus priėmimo reikalavimus stojantiesiems.

Visgi premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad dėl priėmimo rodiklių turėtų spręsti universitetai, sekmadienį pranešė LNK „Žinios“.

„Aš manau, kad patys universitetai turėtų priimti sprendimus, nes universitetai yra autonominiai, nes kai kada gyvenime atsitinka taip, kad tas su mažesniu balu universitete tampa pirmūnu. Tai aš tikrai nebūčiau kategoriškas“, - teigė premjeras.

Šiuo metu pretenduojantieji į valstybės finansuojamą vietą turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį, jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas) bei užsienio kalbos brandos egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu. Kaip BNS informavo ministerijoje, įstatymu siūloma tokius reikalavimus nustatyti visiems, stojantiesiems į valstybines aukštąsias mokyklas.

Projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą bei rengimą, kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą.

Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 proc. papildomų lėšų nuo jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Finansuojant studijas numatoma įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose ir pagal programas.

Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatoma galimybė taikyti lanksčią studijų trukmės apimtį. Universitetams numatoma galimybė vykdyti trejų metų trukmės (180 studijų kreditų) bakalauro studijas.

Įstatymo projekte numatoma ir galimybė mokslo ir studijų institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo subjektais. Pasak ministerijos, įteisinus tokią galimybę, verslas su universitetais bus skatinamas vykdyti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.