Vis dėlto antradienį Ministrų kabineto surengtoje viešoje konsultacijoje dėl atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos siekių Vyriausybės programos įgyvendinimo plane kai kurie kritikai pasigedo konkretumo.

Jie primena, kad Lietuva iki kovo 30-osios Europos Komisijai turi pristatyti penkerių metų trukmės Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriame mažiausiai penktadalis iš ES numatytų 2,2 mlrd. eurų dotacijų turėtų būti skirta skaitmeninei transformacijai.

Sieks prievolės atverti duomenis

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pabrėžė, kad šiuo metu viešasis sektorius informacinėms technologijoms išleidžia apie 100 mln. eurų kasmet.

Tačiau, pasak jos, ir toliau kasmet kuriamos, palaikomos bei tobulinamos neintegruotos informacinės sistemos, sudėtinga diegti naujas paslaugas, kurioms reikalingi aktualūs įvairūs atviri bei statistiniai duomenys.

„Reikėtų nedelsiant įkurti kompetencijų centrą, jis galėtų būti sudarytas iš valstybės duomenų architektūros, valstybės duomenų sistemos architektūros grupių. Tai nebūtinai yra organizacinis darinys jau dabar, bet tos grupės galėtų pradėti veikti jau pakankamai greitai“, – sakė G. Balčytytė.

„Jei kalbame apie valstybės duomenų architektūrą, turėtų būti privalomas duomenų registravimas, privalomi atviri duomenys, egzistuojantys kokybės reikalavimai. Tai reiškia, kad kiekvienas duomuo privalėtų būti registruojamas centrinėje sistemoje – yra tokia egzistuojanti sistema registrai.lt. Teisės aktu turėtų būti neleidžiama institucijoms valdyti duomenų, jei jos neturi jų užregistravusios šioje sistemoje“, – pridūrė ji.

Pasak kanclerės, be kita ko, Valstybės kontrolė galėtų įvesti papildomą institucijų tikrinimo parametrą – kaip jos įgyvendina reikalavimus dėl duomenų registravimo ir atvėrimo.

Sieks informacijos „realiu laiku“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad pagrindinis siekis bus, jog visi duomenys būtų vienoje vietoje, tai galėtų būti Lietuvos atvirų duomenų portalas, taip pat turėtų būti nurodyti aiškūs kriterijai, kodėl kai kurie duomenys (pavyzdžiui, dėl asmens duomenų apsaugos, paslapčių) negali būti atveriami.

„Ypatingai svarbu, kad duomenys būtų pateikiami realiu laiku (...), o ne atnaujinti juos kas savaitę ar kas mėnesį“, – sakė ji.

A. Armonaitė taip pat teigė, kad bus siekiama, jog atskirų ministerijų valdymo sričių informacinės sistemos veiktų viename tinkle ir „kalbėtųsi tarpusavyje“ tiek Lietuvoje, tiek būtų integruotos su kaimyninėmis ar kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.

„Norime iš esmės centralizuoti valdymą, nešvaistyti investicijų (...), kontroliuoti plėtrą. Skaičiuojame, kad iki 20 proc., kaštų būtų galima sutaupyti išsprendus šias problemas“, – tvirtino ji.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad jos vadovaujama ministerija sieks skaitmenizuoti administracines ir viešąsias paslaugas bei automatizuoti ir palengvinti žmogiškųjų išteklių valdymą.

Pasak ministrės, pirmiausia bus siekiama inventorizuoti visas viešąsias paslaugas, įvertinti jų „turinį, tiekimo mastą, greiti ir kainą“, taip pat sugrupuoti paslaugas, kurias turėtų teikti savivalda, regionai, kurias – valstybė.

„Svarbus momentas – užtikrinti, kad sukurtos informacinės sistemos būtų sujungtos į vieną saugią duomenų platformą. Mes tikimės, kad sugebėsime vietoje 40 proc. elektroninių teikiamų paslaugų turėti 80 proc., o pagal teikiamų atvirų duomenų dydį atsirastumėme Europos valstybių dešimtuke“, – tikino ji.

Ministrai pabrėžė, kad duomenų atvėrimas negali būti suprantamas kaip skenuotų popierinių dokumentų įkėlimas į elektroninę erdvę, tačiau jie turi būti lengvai prieinami ir panaudojami, nuolat atnaujinami. 

Profsąjungos priekaištauja dėl nekonkretumo

Dvi valandas trukusiame pristatyme be kitų pastabų ir komentarų Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasigedo Vyriausybės priemonių konkretumo.

„Mano klausimas – kur yra konkretus planas, konkrečios priemonės ir pinigai, numatyti iš gaivinimo plano. Aš turiu omenyje, kad šiandien pristatyta pagrindinė koncepcija, kad skaitmenizacija turėtų būti tobulinama, kam, aš manau, visi pritariame, niekas tam neprieštarauja, nes būtų kvaila ir prieštarauti. Tačiau svarbesnis dalykas yra konkrečios priemonės tam tikslui pasiekti ir pinigai, skirti toms priemonėms“, – sakė I. Ruginienė.

Ji tvirtino nelabai suprantanti, kokį konkretų skaitmeninės transformacijos planą Vyriausybė jau po mėnesio pateiks Europos Komisijai.

„Lygiai taip pat greitai visuomenei turėsite pateikti savo Vyriausybės priemonių planą. Tai nežinau, apie kokį neapibrėžtumą kalbame. Tai normalus klausimas: terminai, konkrečios priemonės ir pinigai“, – aiškino I. Ruginienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsakė, kad Vyriausybė EK pristatys ne konkrečias priemones, o bendras idėjas, koncepciją.

Anot jos, ši Vyriausybė nebenori diskutuoti apie tai, kiek pinigų „duoti „paturbinti“ mokesčių inspekcijos sistemai, muitinės sistemai“ ar kitoms, „kad ji būtų dar labiau IT, negu iki šiol yra IT“.

„Čia ir yra reformos esmė, kad yra keletas nešančių dalykų šioje skaitmeninėje ir atvirų duomenų darbotvarkėje, kuriai mes ir paprašysime pinigų. Mes neprašysime pinigų atskiriems projektams prie tų šimtų milijonų, kuriuos esame jau išleidę per akis. Šios nacionalinės konsultacijos tikslas yra pristatyti, kaip Vyriausybė mato, kaip ji derėsis su Europos Komisija taip pat dėl pinigų, kurie alokuojami skaitmeninei darbotvarkei privalomai“,  – paaiškino ji.