- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2022–2023 m. galimo Rusijos poveikio Lietuvai įvertis – 3,13 balo iš 10, teigia tyrimą apie Maskvos daromą įtaką atlikęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas. Kaip praneša portalas lrt.lt, tyrimo metu buvo analizuojama situacija kibernetikos, ekonomikos, energetikos, karinio saugumo, politinio ir informacinio poveikio bei poveikio visuomenei srityse.
Kaip teigia T. Janeliūnas, didžiausia Rusijos įtaka buvo fiksuota kibernetikos sektoriuje – 5,5 balo. Pasak jo, ekspertai, kurių vertinimais remtasi, pastebi, kad daug verslo bendrovių ir vartotojų naudojasi rusiška programine įranga.
„Šių metų įtakos indekse aukščiausią balą ir didžiausią įtaką fiksavome kibernetikos sektoriuje. Iš dalies tą lėmė matavimo pobūdis. Reikia remtis ekspertų nuomonėmis, kurie pabrėžė, kad Lietuvoje dažnai naudojama rusiškos kilmės įranga ar programos. Ir verslas ar vartotojai pamiršta, kad programinė įranga yra atviri vartai pasiimti visus jūsų duomenis. Ir tai, kad iš Rusijos ateina didžioji dalis kibernetinių atakų, parodo, jog esame Rusijos taikiklyje“, – penktadienį LRT radijui teigė T. Janeliūnas.
Toliau, pagal aukščiausią Rusijos įtaką, anot LRT duomenų, rikiuojasi visuomenės saugumo – įvertinta 3,6 balo ir politinė – 3,4 balo sritys. Pasak T. Janeliūno, tokį vertinimą nulemia tai, kad Lietuvoje visuomenė gana pasyviai reaguoja į demokratinius pažeidimus, korupcijos atvejus, pavojingus reiškinius, kurie silpnina visuomenės ir valstybės santykį.
Dalis visuomenės priima rusiškus naratyvus. Maždaug 20 proc. pritaria iš Rusijos sklindantiems propagandiniams teiginiams apie karą Ukrainoje.
Be to, prideda jis, pastebima ir tai, kad apie penktadalis Lietuvos visuomenės vis dar priima rusiškus naratyvus. Visgi, anot jo, lietuviai yra vieni labiausiai nepritariančių Rusijos bandymams paveikti požiūrį į Kremliaus veiksmus.
„Dalis visuomenės priima rusiškus naratyvus. Maždaug 20 proc. pritaria iš Rusijos sklindantiems propagandiniams teiginiams apie karą Ukrainoje“, – sakė jis.
Visgi, jis pabrėžia, kad Lietuva po karo Ukrainoje pradžios drastiškai sumažino rusišką įtaką.
„Galima kalbėti ir apie energetikos sektorių, kur iš esmės nutrauktas bet koks Rusijos energetinių resursų importas, ir apie ekonomikos sektorių, kai smarkiai krito prekyba su Rusija, ir apie informacinį sektorių, kur buvo labai konkretūs sprendimai uždrausti rusiškos informacijos šaltinius“, – kalbėjo jis.
Visgi, anot T. Janeliūno, tam tikra įtaka išlieka per kai kurių verslų tolimesnį veikimą Rusijoje. Tokie ryšiai su autoritarinėmis valstybėmis, anot jo, gali būti išnaudoti darant įtaką.
„Verslas Rusijoje nefunkcionuoja be politinio pritarimo. Tai didžiulio pažeidžiamumo atvejai. Ypač jei tie verslininkai vėliau turi poveikį mūsų politikai, ši rizika persiduoda ir į politinę sferą. Tai nėra vien tik prestižo ar savigarbos klausimas – tai ir valstybės konkrečių funkcionavimo sričių pažeidžiamumo klausimas“, – tikino jis.
Visgi, VU profesorius pastebi, kad prieš karą Ukrainoje ir visišką Lietuvos bandymą atsiskirti nuo Rusijos visuose sektoriuose, Maskvos įtaką buvo galima vadinti „vidutine“.
„Mes jau ne viena dešimtmetį žinome, kad Rusijos įtaka nėra gėris. Bent jau hipotetiškai buvome pasirengę variantus atsijungti nuo Rusijos, bet vidutinė įtaka tikrai egzistavo“, – kalbėjo jis.
T. Janeliūnas paminėjo, kad šis tyrimas bus ateityje kartojamas siekiant aiškintis, kaip mažėja rusiška įtaka ir kokie faktoriai tai nulėmė. Pasak jo, toks indeksas taip pat bus bandomas taikyti kitoms šalims.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje bus atvertas naujas paplūdimys2
Lietus ir vėsuma, panašu, traukiasi ir į šalį atkeliauja šiltesni orai. Tam jau ruošiasi sostinės paplūdimius prižiūrinti „Grinda“. Poilsiautojai paplūdimiuose jau laukiami, vilniečiams atveriama ir nauja poilsi...
-
Seimas nusprendė neriboti turizmo informacijos centrų vadovų kadencijų2
Seimas nusprendė neriboti turizmo informacijos centrų direktorių kadencijų, taip atveriant kelią konkursuose dalyvauti dabartiniams įstaigų vadovams. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų1
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Apie nesutarimus keliantį desovietizacijos įstatymą: tai – savotiška Pandoros skrynia15
Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezisten...
-
Seimas svarstys siūlymą keisti žmogaus palaikų ekshumavimo tvarką2
Seimas nusprendė svarstyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, siūlančias keisti žmogaus palaikų ekshumavimo tvarką. ...
-
Neeilinis vaizdas Lietuvoje: iš dangaus nukrito didelis ledo luitas?4
Mokslo svetainės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ sekėjas pasidalijo neįprastu vaizdu. ...
-
Ministerija vertins siūlymą leisti merams tuokti: svarbu išgirsti daugiau nuomonių9
Teisingumo ministerija vertins Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus siūlymą leisti merams tuokti jaunavedžius, dėl to kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA). ...
-
Šiauliuose vyks skautijos pavasario šventė1
Šiauliuose šeštadienį vyks kasmetinė Lietuvos skautijos pavasario šventė, pavadinta „Į saulę“. ...
-
Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais8
Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuoj...
-
Įspėja apie pavojingas žinutes: žaidimas gali baigtis mirtimi17
Iš įtartinų profilių feisbuke siunčiamos žinutės, siūlančios savižudybės link galintį nuvesti „žaidimą“. Baiminamasi, kad į spąstus nepakliūtų vaikai ar labiau pažeidžiami suaugusieji. Informacija apie tai jau pasiekė ir ...