- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje plagijavimo mastai itin paplitę, o savo rašto darbus plagijuoja mažiausiai kas trečias studentas – atskleidė pirmasis Lietuvoje plagiato apraiškų tyrimas.
Minėtą tyrimą atliko nacionalinė plagijavimo aptikimo ir prevencijos sistema plag.lt. Tyrimo metu buvo išanalizuoti daugiau kaip 100 tūkst. per praėjusius mokslo metus vartotojų tikrintų darbų. Rezultatai parodė, kad tik kas šeštas tikrintas darbas nebuvo plagijuotas. Penkiuose iš šešių darbų buvo aptikta įvairaus dydžio plagiato tikimybė. Apibendrinus rodiklius paaiškėjo, kad trečdalis pateikiamų aukštosioms mokykloms darbų yra plagijuojami. Tad tuo metu, kai skaitote šį straipsnį, pro aukštųjų mokyklų nosis teka plagiato upės.
Sena problema
Plagijavimas Lietuvoje – sena ir, kaip atskleidė tyrimas, didelė problema. Nors su plagiatu kovojama jau dešimtmečius, visgi jokios pažangos iki šiol nepasiekta. Kaip teigė plag.lt vadovas Chorst Klaus, „iki šiol net nebuvo žinoma, kokio dydžio tai yra problema, tad kaip ją galimą spręsti? Kaip įvertinti pažangą – ji auga ar mažėja? Kaip įvertinti taikomų priemonių efektyvumą?“.
Anot pašnekovo, aukštosios mokyklos bandė kovoti su plagiatu išimtinai biurokratinėmis priemonėmis: paskelbdavo, jog tokia veikla neetiška, o studentas šalintinas iš mokyklos, įpareigodavo dėstytojus tikrinti studentų darbus. Pavyzdžiui Vilniaus universitetas ir kitos aukštosios mokyklos yra pasitvirtinusios akademinės etikos kodeksus, tačiau tai nesustabdo plagiatorių. M. Romerio universitetas turi plagijavimo patikros sistemą, tačiau studentų tarpe jau seniai sklando vieša paslaptis, kad sistema yra išjungta, nes nepajėgia apdoroti didesnio darbų kiekio. Todėl studentai nekreipia į ją dėmesio. Vilniaus universiteto plagijavimo aptikimo sistemos duomenų bazę sudaro tik 70 tūkst. darbų, tuo tarpu kai efektyviam sistemos darbui jų reikėtų bent pusantro milijono. Studentai žino visas silpnąsias aukštųjų mokyklų vietas ir jomis naudojasi, - reziumavo C. Klaus.
Kaip problema sprendžiama užsienyje
Plagiato problema didelėse ir mažose valstybėse sprendžiama skirtingai. Didelėse valstybėse, tokiose kaip Vokietija, Prancūzija, JAV, Didžioji Britanija plagiatas kontroliuojamas pasitelkiant privataus intelekto produktus. Yra tikima, kad privati iniciatyva pasieks gerokai geresnių rezultatų, nei biurokratinė struktūra. Aukštosios mokyklos, tuo tarpu, susitelkia į mokymo ir mokslo sritis, nesiblaško tarp projektų. Anot tyrimo autoriaus, toks požiūris pasitvirtina, nes kiekvienas dirba tai, ką išmano geriausia. Ir praktika rodo tą patį – vakaruose žinomiausios yra būtent privačios iniciatyvos sukurtos sistemos.
Mažesnėse valstybėse stebimas universitetų noras susikurti savo sistemas, nes privačioms sistemoms rinka - per maža, o plagiatui sudarytos puikios sąlygos vešėti. Aukštosios mokyklos, pačios suvokia specializavimosi prasmę ir būtinybę, nes dabar jos konkuruoja ne tik tarpusavyje, tačiau ir su geresnėmis vakarų mokyklomis. Tuo tarpu plagijavimo sistemos kūrimas yra našta, kuri ne tik atitraukia dėmesį nuo pagrindinės aukštosios mokyklos funkcijos – vykdyti mokslinę ir edukacinę funkcijas, tačiau dar reikalauja lėšų, priežiūros. Galiausiai, tokios sistemos labai greitai atsilieka nuo gyvenimo realijų, pavyzdžiui, Vengrijos Sztaki aukštosios mokyklos plagijavimo sistema „Kopi“ funkcionalumą prarado jau po metų nuo savo starto. Ji jau beveik nieko neaptinka.
Ar galima plagiatą sumažinti Lietuvoje
Tyrimo autorių teigimu, norint efektyviai kovoti su plagiato problema aukštojo mokslo įstaigose reikėtų pradėti stebėti plagijavimo būklę ir tendencijas. Tam būtina nacionalinė plagiato sistema, gebanti apdoroti tokius duomenis. Tik tada aukštosios mokyklos turimų duomenų pagrindu galėtų atsirinkti efektyvias ir atmesti neefektyvias priemones. Padėtis pradėtų gerėti.
Į problemos sprendimą turėtų įsitraukti ir Švietimo bei mokslo ministerija. „Paradoksalu, bet Švietimo ir mokslo ministerijos svetainėje neįmanoma rasto jokio dokumento, kuriame būtų žodžiai plagiatas, plagijavimas, kas rodo visišką ministerijos abejingumą šiai problemai“ – stebėjosi tyrimo autoriai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistai: mokyklose vaikai maitinami skurdžiai ir prastos kokybės maistu7
Vaikystėje suformuoti mitybos įpročiai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų maitinami racionaliu, subalansuotu ir sveiku maistu. Tačiau šiuo metu tokio lygio maitinimą mūsų moksleiviams gali pasiūlyti vos viena ...
-
Naują pasą gavusi 102-ejų vilnietė susigraudino
Sostinėje migracijos pareigūnai apsilankė 103-iuosius einančios vilnietės Liudvikos Juodienės namuose. Taip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) tęsia tradiciją pagerbti naują as...
-
Aukštosiose mokosi 4 kaliniai, už studijas jie moka patys
Šiemet Lietuvos šalies aukštosiose mokyklose studijuoja keturi iš daugiau kaip 8 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. Šių mokslo metų pradžioje aukštuosius mokslus buvo pradėję penki nute...
-
Tarmės vaikams – nežinoma žemė?
Jauniausiai klaipėdiečių kartai žemaičių tarmė šiandien skamba tarsi užsienio kalba. Tarmių metams skirtoje vakaronėje dalyvavę darželio „Puriena“ vaikai suabejojo, ar auklėtojos kalbėjo lietuviškai. Sudėtinga užduoti...
-
D. Pavalkis neigia siūlęs uždaryti kelis universitetus (patikslinta)4
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad jis nesiūlė uždaryti nė vieno universiteto. Su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu susitikęs ministras apgailestavo, kad žiniasklaida netiksliai perteikė jo t...
-
Klaipėdos moksleiviams – elektroniniai pažymėjimai2
Visose uostamiesčio švietimo įstaigose – ir mokyklose, ir neformaliojo ugdymo per trejus metus moksleiviai turės būti aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais, kurie leis sekti kiekvieną vaikų žingsnį. ...
-
Klaipėdos darželinukus supažindins su jūros paslaptimis
Kol dalyje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijų darbuojasi statybininkai, muziejaus edukatoriai paruošė specialią išvažiuojamąją programą „Žuvininkai mes esme“, skirtą patiems mažiausiems – darželinukams. "Tikr...
-
D. Pavalkis persigalvojo – nė vieno universiteto uždaryti nereikia?2
Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministras pareiškė, kad Edukologijos ir Šiaulių universitetai taip toliau dirbti negalės, nes jų mokymo kokybė yra per žema. Šiais metais mokesčių mokėtojai universitetams finansuoti ...
-
„Erasmus plius“ gavo Europos Parlamento pritarimą
Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino švietimo paramos programą "Erasmus plius", kuri apjungia devynias buvusias programas – "Erasmus", "Comenius", "Leonardo da Vinci", "Grundtvig", ...
-
Klaipėdos universitete – fakultetų jungtuvės
KU taryba nusprendė, jog septyni KU fakultetai bus pertvarkomi į keturis, atsiras du nauji institutai, o esamų struktūra pakis. Studentų priėmimas 2015 metais jau vyks į pertvarkytus fakultetus. ...