Kasdienybės džiaugsmas muzikoje

Jeigu kalbėtume apie kokią nors kitą datą, sakyčiau – nesureikšminkime. Tačiau vasario 24-oji daugeliui metų liks karo Ukrainoje pradžios diena. Eidama į šį koncertą bandžiau prisiminti bent jau koks buvo oras, nes visa kita užpildė baimė. Prabėgus metams vėl buvo žiemos pabaiga su jai būdingu šalčiu ir dargana.

Prieš metus tą dieną Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyko suplanuotas Estijos nepriklausomybės metinėms skirtas koncertas „Skambanti Baltijos laisvė“. Tuomet irgi grojo Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO, vyr. dirigentas Constantine’as Orbelianas (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas), orkestrui dirigavo Erki Pehkas (Estija), tačiau geriausiai aš atsimenu Dalios Kuznecovaitės (smuikas, Lietuva) koncerto pabaigoje atliktą Myroslavo Skoryko „Melodiją a-moll“ ir ašaras atlikėjų ir klausytojų akyse.

Metams prabėgus karas nesibaigė, tačiau mes šventėme. Ne pergalę, o nepasidavimą, šventėme palaikymo akcijomis, lėšų rinkimu, koncertais. Aš šią dieną pasirinkau švęsti filharmonijoje, šiame ypatingame kasdienybės džiaugsmo uoste. Pasirinkau švęsti klausydamasi mokinių atliekamos muzikos – nes kas geriausiai įkūnija viltį nei grojantys vaikai?

Metams prabėgus karas nesibaigė, tačiau mes šventėme. Ne pergalę, o nepasidavimą, šventėme palaikymo akcijomis, lėšų rinkimu, koncertais.

 

Nors iš tiesų tai ne vaikai, o merginos: violončelininkės Liepa Razmutė (8 kl.) ir Smiltė Petrošiūtė (7 kl., mokytoja Asta Krištaponienė), fleitininkė Smiltė Asauskaitė (7 kl. , mokytoja Aušra Lukoševičiūtė), smuikininkė Milda Šalučkaitė (III kl., mokytoja Ramunė Bandzaitytė-Kalėdienė), klarnetininkė Amelija Lapinskaitė (II kl., mokytojas Vitalius Žemaitis), pianistė Ana Somova (III kl., mokytoja Aušra Klovaitė-Berezinienė), pianistė Karolina Stonytė (IV kl., mokytoja Birutė Kumpikienė, smuikininkė Gabrielė Santockytė (IV kl., mokytoja R. Bandzaitytė-Kalėdienė) ir smuikininkė Paulina Banaitytė (IV kl., mokytoja Milda Pupelienė). Koncerte skambėjo I dalis iš Antonio Vivaldi Koncerto dviem violončelėms g-moll RV 531, Polonezas, Menuetas ir Badinerie iš Johano Sebastiano Bacho Antrosios orkestrinės siuitos h-moll, BWV 1067, I dalis iš Wolfgango Amadeus Mozarto Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 3 G-dur, KV 216, I dalis iš Carlo Maria von Weberio Koncerto klarnetui ir orkestrui f-moll op. 73, I dalis iš Wolfgango Amadeus Mozarto Koncerto fortepijonui ir orkestrui A-dur Nr. 12 K. 414, I dalis iš Camille Saint-Saënso Koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 2, g-moll, op. 22, II dalis iš Henryko Wieniawskio Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 2 ir I dalis iš Jeano Sibeliuso Koncerto smuikui ir orkestrui d-moll op. 47.

Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinių koncertas su KMSO – tradicija. Ir aš puikiai prisimenu praėjusių metų jų koncertą, į kurį ėjau kiek rezervuotai – tik dėl moksleivių ir tik savo, Kauno orkestro. Kaip ir pernai, orkestrui dirigavo vienas geriausių šiuolaikinės muzikos interpretatorių Karolis Variakojis.

Žavu buvo klausytis šių jaunų atlikėjų. Su simfoniniu orkestru grojo ryškiausios J. Naujalio gimnazijos moksleivės, tarptautinių konkursų laureatės, kai kurios jau ne pirmą kartą koncertuojančios didžiosiose scenose su žymiais dirigentais. Vis dėlto kiekvienas toks pasirodymas dar yra iššūkis, tad ir šiame koncerte aš stebėjau pusiausvyrą tarp bemaž tobulo solisčių muzikavimo, atlaidaus orkestro muzikantų kolegiališkumo ir dirigento griežtumo, leidžiančio patirti visą darbo su simfoniniu orkestru ir dirigentu specifiką. Tad noriu paminėti puikią solisčių techniką, artistiškumą, charizmą, brandą, solidžią koncerto programą.

Pirmiausiai toks koncertas yra šventė – solistėms, jų draugams, tėvams, mokytojams ir mokyklai. Naujaliukų ir KMSO koncertai išsiskiria nuoširdžiu palaikymu, audringais aplodismentais, šypsenomis ir glėbiais gėlių. O kur dar fotografai, filmuotojai ir klausytojai, kvėpavę drauge su mylimiausia soliste! Ir su niekuo nesupainiojamas pasididžiavimo jausmas, tvyrojęs ore.

Lietuvos muzikos ateitis, regis, bus muzikaliai viltinga. Man belieka palinkėti atlikėjoms ir jų mokytojams drąsiau imtis XX a. ir šiuolaikinės muzikos kūrinių ir, be abejo, – lietuvių autorių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių