- Antanas, Klaipėdos
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Internete skaičiau apie klaipėdiečių žygį, kuris buvo įamžintas Lietuvos rekordų knygoje. Gvidas Skirutis ir Andrius Vaicekauskas su savo sūnumis planavo apvažiuoti aplink Baltijos jūrą.
Nors jų kelionė ne visai pavyko, bet klaipėdiečių žygis, kurio metu įveiktas 1407 km atstumas, įtrauktas į rekordų knygą.
Noriu pastebėti, kad rekordas užregistruotas kaip ilgiausia lietuvių kelionė dviračiu. Tačiau juk tai ne pirma tokia kelionė.
Kodėl mes pamirštame tai, ką lietuviai yra jau nuveikę? Sovietiniais laikais grupė klaipėdiečių dviračiais numynė iki pat Vladivostoko. Tai juk ne šiaip kelionė, o 11 tūkst. km nusidriekęs žygis.
Juk tai buvo neįtikėtina! Pusmetį trukusiai lietuvių kelionei vadovavo tuo metu 73 metų buvęs Liudas Alseika.
Rusijoje, apie 200 km už Maskvos, sunkvežimis mirtinai sužalojo L.Alseiką. Žygio dalyviai pargabeno savo vadovo palaikus į Klaipėdą. Tai nutiko 1960 m.
Kiek žinau, muziejuje buvo galima rasti ir apžiūrėti net tą dviratį, kuriuo važiavo žymusis klaipėdietis.
Kodėl mes pamirštame štai tokius žygius – daugiau nei dešimties tūkstančių kilometrų kelionę iš Klaipėdos į Vladivostoką?
Dešimtmečiai praėjo ir visi nebepamena tokio štai lietuvių poelgio. O dabar kaip rekordai registruojami 1,4 tūkst. kilometrų žygiai.
Nors mano amžius eina į pabaigą, tačiau aš puikiai atsimenu, kaip teko išlydėti anuomet į tolimąją Rusiją išvykstančius keliautojus.
Man skaudu, kad pamirštame, ką lietuviai padarė gero ir nesvarbu, kad tai nutiko sovietmečiu. Juk tai mūsų tautiečių žygdarbis.
Vėliau, pakartojant pirmąjį dviratininkų žygį, į tokią pat kelionę lietuviai išsiruošė ir motociklais.
Vadinasi, lietuviai yra nuveikę daug įsimintinų žygių. Gal reikėtų prisiminti ir pagerbti šiuos Lietuvos vardą garsinančius žmones?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė dalyvavo olimpinės ugnies perdavimo ceremonijoje Atėnuose
Penktadienį Graikijos sostinėje Atėnuose vyko iškilminga olimpinės ugnies perdavimo ceremonija Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriams. ...
-
Ko laukti iš tokių beširdžių?1
Prieš keletą dienų važiavau 14-ojo maršruto autobusu iš Klaipėdos centro į Tauralaukį. ...
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio2
Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimo
Perskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1
Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...
-
Dėl KGB bendradarbių4
Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...
-
Medžiai vis tiek netrukus grius3
Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...
-
Vietoj Lenino – prekybos centras1
Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...
-
Išvadavimas rusiškai – tai mirtis
Rusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...