- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Jei būčiau mokytojas... Taip pavadinta žinute balandį socialiniuose tinkluose pasidalijo žurnalistas Dainoras Lukas, Aurimui Valujavičiui įveikus Atlantą. Tuomet švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėju dirbęs kolega ragino mokytojus kalbėtis su vaikais apie įspūdingą mūsų tautiečio pasiekimą: lietuvių kalbos pamokose – apie pasididžiavimą savo Tėvyne, etikos – apie garbę, moralę, įsitikinimus, kurie lydi pasiryžusius siekti to, kas atrodo neįmanoma, kūno kultūros – apie tai, kaip reikėtų paruošti kūną ir dvasią tokiam žygiui, ir t. t.
Jei būčiau mokytojas... Turbūt daugelis vakar susimąstėme apie tai, ką pasakytume vaikams naujųjų mokslo metų proga? Kaip nuramintume išsigandusius vaikus ir jų tėvus gresiančio mokytojų streiko akivaizdoje? Kaip paaiškintume, kodėl dabar – didžiausias mokytojų stygius per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, o kai kur mokytojais įdarbinami netgi buvę mokiniai, neturintys teisės mokyti? Kaip motyvuotume mokytis varginančiame begalinių reformų kontekste? Ką pasakytume, kodėl nėra vadovėlių, o kai kurių turimų kokybė varo į neviltį? Kaip įrodytume, kad naujosios gyvenimo įgūdžių pamokos – ne balastas, o išties kokybiškas, mokslu paremtas ugdymo turinys?
Jei būčiau mokytojas... Neičiau į mokyklą be meilės. Nes šiame darbe, kaip jokiame kitame, negalima dirbti bet kaip.
O gal kalbėtume apie tai, kad jokioje profesijoje, jokiame darbe nekrenta mana iš dangaus, nežadami vien rojaus sodai. Ir niekur kelias nepabarstomas smėliuku, kad būtų malonu žengti, neskaudu parkristi. Juolab profesijoje, kurios atstovai įpareigojami puoselėti valstybę (taip sveikindamas Rugsėjo 1-osios proga linkėjo šalies vadovas Gitanas Nausėda).
Jei būčiau mokytojas... Neičiau į mokyklą be meilės. Nes šiame darbe, kaip jokiame kitame, negalima dirbti bet kaip – iš inercijos, be užsidegimo, atbulom rankom. „Tapti mokytojais reikėtų tiems, kurie myli vaikus ir ketina dovanoti jiems savo širdį“, – toks yra pirmasis iš vienuolikos tikrai gero mokytojo bruožų, kuriuos yra surašiusi įvairių pasaulio šalių mokyklose dirbusi Kerė Lam. Ten, kur neįdedi širdies, neįvyksta stebuklai. O mokytojo misija yra tverti didžiausią žmogaus gyvenimo stebuklą – auginti, keisti, pakylėti. Su mokykliniu rugsėju, Mokytojai!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Malmėje – antrasis „Eurov...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervi...
-
Pratybos su HIMARS...
-
Muitinės departamente Estijos...
-
Japoniškas šokis „Tanabata...
-
Paspirtukų reidas Vilniuje...
-
Seimo URK nariai susitiko su ...
-
Lietuvos narystės ES 20-meči...
-
Šilainiuose užsidegė autose...
-
Antakalnio kapinėse minima Ge...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?6Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename13Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...