Ko verti 2 procentai?

Kaip ir kiekvienais metais, iki gegužės 2 d. Lietuvos piliečiai turėjo deklaruoti metines pajamas ir nurodyti, kam jie norėtų skirti 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Artėjant šiai dienai, autobusų stotelėse ir kitur reklaminiuose stenduose, viešajame transporte, televizijoje, internete bei pašto dėžutėse pasipylė paramos gavėjų "galimybių" pasiūla.

Daugiausia dėmesio, ko gero, sulaukė akį traukiantys ir provokuojantys organizacijos "Gelbėkite vaikus" plakatai su vienur iki pusės prispaustu pliušiniu meškinu, kitur – jau tik su jo išplėštomis kojytėmis. Apsispręsti skirti paramą vaikams čia ir dabar siūlė asociacijos atstovai, kalbinę į didžiuosius prekybos centrus einančius žmones. Nekyla abejonių, kad gerai apgalvota, paveiki ir kūrybiška rinkodara padėjo ne vienam žmogui apsispręsti, kam gi skirti tuos 2 proc. O priimti galutinį sprendimą iš tiesų sunku – juk norisi nelikti abejingam ne tik skurstančiose šeimose augantiems vaikams, vienišiems senoliams, gyvūnų prieglaudoms, įvairioms pagalbos linijoms, sportininkams, bet ir menine veikla užsiimantiems žmonėms.

Lietuvos menininkus Kultūros ministerija jau antrus metus kvietė teikti prašymus gauti paramos gavėjo statusą ir pasinaudoti galimybe tapti 2 proc. GPM recipientu. Būtina sąlyga – meno kūrėjo ar meno kūrėjų organizacijos statusas. Apie galimybę tapti paramos gavėju, reikalingus dokumentus ir jų pateikimo datą Kultūros ministerijos darbuotojai stropiai primindavo ir e.paštu, ir socialiniuose tinkluose. Iniciatyva sveikintina, tačiau klausimų ir abejonių, ar tikrai verta įgyti šį paramos gavėjo statusą, kyla ne vienas.

Menine kūryba užsiimantys žmonės jau lyg ir pripratę būti iki soties nepavalgę, tad nenuostabu, kad neskuba lyg akis išdegę siųsti prašymus. Nesunku internete surasti visų paramos gavėjų, kuriems Kultūros ministerija yra suteikusi tokį statusą, sąrašą su pavardėmis ir identifikaciniu kodu. Šiandien jų – 1 208, nors meno kūrėjo statusas suteiktas 5 535 Lietuvos Respublikos gyventojams, iš kurių 3 196 yra aktyvūs meno kūrėjai ir 2 339 – neaktyvūs (senjorai ir jau mirę asmenys). Kodėl šiame sąraše nėra visų aktyviųjų menininkų, tiksliausia būtų klausti jų pačių, tačiau vienas sunkumas akivaizdus.

Ar verta meno kūrėjui pasinaudoti 2 proc. pajamų mokesčio parama?

Kaip tapti realiu, ne popieriuje egzistuojančiu šios paramos gavėju? Kitaip tariant, kaip įtikinti aplinkinius, kad esi vertas šios paramos? Čia suteikiama visiška laisvė reklamai. Pats lengviausias scenarijus – kreiptis į šeimos narius ir artimiausius draugus ar savos kūrybos mėgėjus. Drąsiausieji tokiu prašymu viešai pasidalija ir socialiniuose tinkluose. Vis dėlto taip reklamuotis išdrįsta toli gražu ne visi, juolab jaunieji kūrėjai, dar neturintys įspūdingo darbų aplanko. O galiausiai ir nelabai smagu tai daryti – lyg savanaudiška prašyti sau ir dar meninei veiklai, nes šalia gali būti žmogus, kuriam ši parama reikalinga dar labiau... O ir tarp tų pačių menininkų visada yra daugiau pasiekusių ir potencialiai labiau to vertesnių. Galbūt ne vienas jautresnės ir kuklesnės prigimties meno kūrėjas atsiduria tokioje aklavietėje, kai turi šansą, bet nemato realių galimybių juo pasinaudoti.

Keblumų pakanka ir ieškant informacijos, kaip panaudoti jau skirtą paramą. Kultūros ministerijos tinklalapyje tiek pernai, tiek ir šiemet pateikti kvietimai siųsti prašymus su išsamiai ir aiškiai aprašyta visa reikiama informacija bei nuorodomis į aktualius įstatymus ir prašymo formą. Tačiau žinių apie tai, ką privaloma padaryti pinigams jau atsidūrus sąskaitoje, – gerokai mažiau: tik keli daugiau klausimų nei atsakymų keliantys sakiniai. Pavyzdžiui, "tokią paramą jos gavėjas privalo naudoti tik meno kūrybai ir už ją būtina atsiskaityti". Tad elementariai kyla klausimas, kaip ir kur yra apibrėžta, kaip tai padaryti, ypač su tuo susidūrus pirmą kartą. Ieškant informacijos, tenka panaršyti ne viename interneto puslapyje, perskaityti ne vieną dokumentą, kol susidarai nuomonę, jog ataskaitas reikia pildyti tik gaunantiesiems daugiau nei 12 MMA (minimalių mėnesinių algų, 2018 m. tai yra 4 800 eurų). Galiausiai pasitikslinus šią informaciją Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, galima daryti išvadą: jeigu gauni 20 eurų dydžio paramą, pats gali nuspręsti, ar pinigus išleisi naujiems teptukams ar už metų sunkų triūsą leisi sau pasilepinti pica su lašiša, nes niekam už tai atsiskaityti nereikės.

Tad ar verta meno kūrėjui pasinaudoti 2 proc. pajamų mokesčio parama? Atsakymas aiškus – taip. Bet tik su viena sąlyga: jei Kultūros ministerija pasižadėtų pamąstyti apie galimybes, kokiomis priemonėmis meno kūrėjai, kaip paramos gavėjai, galėtų tapti labiau matomi ne tik savo kolegoms, bet ir visiems GPM mokėtojams...



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius

Saulius portretas
...sako yra nemaža konkurencija ieškant gyvenimo paramos miesto atliekų konteineriuose... sako, nemaža konkurencija gyvenimo paramos ieškantiems gatvėse, prie bažnyčių ir kt. "Nesunku internete surasti visų paramos gavėjų, kuriems Kultūros ministerija yra suteikusi tokį statusą, sąrašą su pavardėmis ir identifikaciniu kodu. Šiandien jų – 1 208," Apie ką mes čia, Lietuva? Kas mes? Kas mes rytoj? Klausiau prof. V. Lansbergio pasisakymo, kur įstrigo žodžiai: "...brolijos Lietuva..." Daug pasakantys žodžiai, manau apimantys ir šį straipsnį... 1991 m. buvome vieninga VISOS "Lietuvos brolija', 2018 m. išsigimėme į kažkokios, NIEKAM NESUVOKIAMOS "brolijos Lietuvą". Straipsnis bei Lietuvos realijos kužda, atsiprašau, - RĖKIA, jog tai kapitalo, vergvaldžių brolijos Lietuva... Ar beturime širdis, kurios padėtų protui rasti kelią iš savivalių šunkelių, į Dievo Šventą (Meilės ir Išminties) ir TIK tame Šventume, Absoliučiai Laisvą Jo Valią? Negi užmirštame, kad mes Žmonės? Tuomet KAS mes...?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    2
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    7
  • Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?
    Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?

    Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...

    3
  • (Ne)reikalingos knygos
    (Ne)reikalingos knygos

    Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien  bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...

  • Vagių ir šliundrų sovietai
    Vagių ir šliundrų sovietai

    Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...

    19
  • Mergelė Bufetava
    Mergelė Bufetava

    Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...

    6
  • Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato
    Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato

    Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios  įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...

    4
  • Timūras be būrio
    Timūras be būrio

    Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...

  • Atstatėme istorinį teisingumą
    Atstatėme istorinį teisingumą

    Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...

    3
Daugiau straipsnių