„Šis susidūrimas nėra tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos, o labiau tarp valdančiosios partijos Lenkijoje ir Europos Sąjungos, nes jie nori į savo rankas paimti visą teisinę sistemą Lenkijoje ir tuo pačiu neturėti jokių problemų su Europos Sąjunga. Tai yra tam tiktas vertybinis susidūrimas“, – akcentavo pašnekovas.

Pasak jo, efektyviausia priemonė, kurią galėtų pasitelkti Europos Sąjunga, yra paramos stabdymas. Nes dabartinės valdančiosios partijos Lenkijoje atsigavimo ir atsinaujinimo po COVID-19 planas „Naujoji Lenkijos tvarka“ yra remiamas lėšimis iš Europos Sąjungos atsigavimo fondo. O grėsmė, kad šios lėšos taip ir neatkeliaus iki Lenkijos yra gana didelė.

Ar galima manyti, kad Europos Sąjunga laukia, kol Lenkijos valdžioje bus kiti politikai, su kuriais būtų galima kalbėtis kitaip? „Manau, kad taip. Turint omenyje, kiek yra problemų Europos Sąjungai, turbūt visi norėtų, kad įvyktų atokvėpis ir būtų galima kitaip bendrauti. Bet vėlgi, rinkimai bus 2023 metų rudenį, o iki jų dar daug kas gali įvykti. Galų gale yra ir spaudimas iš Europos Parlamento ir iš kitų, kad Europos Komisija kažką darytų. Vien tik sėdėti ir laukti nepakanka“, – teigė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Dabar Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kartu su žmona lankosi Vilniuje prieš Europos vadovų susitikimą, kuris vyks šią savaitę. Ko Europos Sąjunga siekia iš Lietuvos, kokios paramos nori?

Pasak Marijušo Antonovičiaus, šiuo atveju reikėtų kalbėti ne apie Europos Sąjungą, o skirtingas valstybes, o tai – esą sudėingas reikalas, nes Vokietija dar tik bando formuoti savo vyriausybę ir kristalizuoti poziciją. Prancūzijoje taip pat aidėjo kalbos apie Lenkijos sprendimą ir didžioji dalis kandidatų jį palaiko, nes įžvelgia, kad sprendimą būtų galima panaudoti kaip precedentą. Pašnekovo teigimu, Europos Parlamentas gali liepti Lietuvai pasirinkti, kurioje pusėje ji renkasi būti – Varšuvos ar Briuselio.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda yra pasakęs, kad Lenkijos ir Europos Sąjungos ginčas gali turėti tragiškų pasekmių ir, kad noras susieti teises viršenybės principų įgyvendinimą su finansiniais resursais, gali būti moraliai žalingas. Dėl to jis padarys viską, ką gali, kad priešprieša nebūtų labai didelė – kad Lenkija nenutoltų nuo Europos Sąjungos.

Lenkija yra vedama vidaus politikos motyvų ir dinamikos, į tai įsikišti Lietuvai yra gana sudėtinga. Vienintelis dalykas, kurį galima padaryti, – stengtis, kad to būtų išvengta.

„Lenkija yra vedama vidaus politikos motyvų ir dinamikos, į tai įsikišti Lietuvai yra gana sudėtinga. Vienintelis dalykas, kurį galima padaryti, – stengtis, kad to būtų išvengta. Reikėtų palikti šį darbą Europos Komisijai, kad Lietuvai netektų pridėti kažkokių svertų. Ir tuo pačiu palaikyti ryšius tiek su Lenkijos valdančiaisiais, tiek ir su opozicija, kad pasikeitus valdžiai jos akyse Lietuva nebūtų ta, kuri užstojo Lenkiją ir ją gynė“, – svarstė M. Antonovičius.

Kokia Lietuvos pozicija Lenkijos ginče? „Dabar, man atrodo, kad pozicija yra neutrali – stengiamasi nesikišti ir išvengti momento valstybei pasisakyti. Lietuva bando palaikyti santykius tiek su Europos Komisija, tiek su kitomis Europos institucijomis“, – sakė pašnekovas.