• Pasisakome už tvirtą transatlantinę partnerystę ir NATO glaudesnį bendradarbiavimą. Tačiau, vertindami atskirų šalių vidaus politikos interesų svarbą bei nepastovumą, ir tai, kad NATO neturi savo karinių pajėgų, kurios galėtų greitai reaguoti į grėsmes, būtina sukurti ES ginkluotąsias pajėgas.

• ES jungtinės ginkluotosios pajėgos – stiprus ir efektyvus NATO aljanso partneris.

Todėl pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas turi būti telkti sąjungininkus dėl ES jungtinių karinių pajėgų ir bendros ES sienų apsaugos įsteigimo, kurių pajėgos būtų dislokuotos pagal realias grėsmes ES pasienio valstybėse.

• Tai turi būti ir naujojo ES parlamento kadencijos pagrindinė tema – bendra jungtinė ES armija ir pasienio apsauga, kuri garantuotų nelegalios imigracijos sustabdymą taikant apgręžimo politiką Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir kitų šalių pavyzdžiu.

• Taip būtų teisingai ir logiškai paskirstytos ES lėšos bei kariniai pajėgumai, taip pat stiprinama europiečio tapatybė ir atsakomybė už savo kontinentą bei taiką pasaulyje.

• ES jungtinės karinės pajėgos kartu su NATO taip pat būtų realiausios saugumo garantijos Ukrainai, tapus ES nare.

Pirmi žingsniai:

• ES karinių pajėgų ginkluotės unifikavimas ir pramonės pajėgumų užtikrinimas;

• Teisiniai sprendimai, kurie užtikrintų karinių pajėgų judėjimą tarp ES šalių – narių;

• ES bendrų karinių pajėgų suformavimas ir dislokavimas ES pasienio valstybėse pagal patvirtintus NATO gynybos planus ir realias grėsmes.

2023 m. rugsėjo mėnesio Europos Parlamento paskelbtoje apklausoje – 81 proc. ES piliečių teigiamai žiūri į ES ginkluotojų pajėgų sukūrimą. Ypač palankus didžiausias karines pajėgas ES turinčių valstybių, tokių kaip Prancūzija (branduolinė valstybė), Italija, Lenkija požiūris į tai. Taip pat ir Lietuvos.

Šiandien keistai atrodo, kai didžiausios kariuomenės bei ginkluotės kiekiai yra sutelkti Europos viduryje (nors Prancūzija, Vokietija, Italija ar Olandija neplanuoja tarpusavio santykių aiškintis ginklu), kuomet bendrai pripažintos grėsmės yra pasienio ES valstybėse.

Keistai atrodytų, jei mes stabdytume nelegalius imigrantus ne prie Baltarusijos sienos, o prie Kauno... Tačiau, taip atrodo NATO ir ES gynybos planai realybėje, o NATO sutarties 5 straipsnio aktyvavimui reikia visų šalių pritarimo ir laiko tokiam sprendimui priimti.

Partija Laisvė ir teisingumas, remdamasi Lietuvos ir užsienio karo ekspertų rekomendacijomis bei vertinimais, taip pat Rusijos-Ukrainos karo patirtimi, neigiamai vertina VGT sprendimą įsigyti tankus, nes šis sprendimas, pasirodo, priimtas vienasmeniškai Lietuvoje ir nėra integruotas į NATO gynybos planus.

Šis sprendimas, vertinant ribotus Lietuvos finansinius resursus krašto gynybai, ženkliai apriboja Lietuvos galimybes apsirūpinti kitomis efektyvesnėmis gynybos sistemomis ir įklampina į ilgalaikius neproporcingai didelius išlaikymo kaštus.

Tankų įsigijimas be palaikymo iš oro neturi prasmės, o brangus logistikos organizavimas reikalautų ypatingai didelių ir taip ribotų lėšų gynybai.

Lietuvai svarbu didinti savo strateginių objektų ir miestų gynybos potencialą. Tam būtinos skirtingo nuotolio priešlėktuvinės, prieštankinės gynybos priemonės; oro, jūrų ir žemės dronai; elektroninės gynybos priemonės; vietinės karo pramonės stiprinimas ir aktyviai gynybai paruošta visuomenė. (Suomijos ir Šveicarijos pavyzdžiai).

Gynybos papildomas finansavimas: jokių naujų mokesčių!

• 2024 m. Lietuvos gynybos biudžetas bus 2.1 mlrd. eurų, t.y., 2,75 proc. nuo BVP 134,8 mln. eurų, kuri valdžia vadina ,,banko solidarumo mokesčiu‘‘, mes, Laisvė ir teisingumas, tai vadiname verslo ir piliečių papildomu prisidėjimu prie Lietuvos gynybos, nes būtent jie sumoka šiuos pinigus už brangiausias paskolas ir banko aptarnavimo mokesčius ES.

• Pagrindinė gynybos stiprinimo priemonė – Lietuvos ekonomikos skatinimas. Valdžios institucijos ir lyderiai turi įsipareigoti mažinti biurokratiją, perteklinius ribojimus, spartinti ES lėšų greitą panaudojimą, šešėlio mažinimą, kuris didintų šalies BVP, o kartu ir šalies gynybos biudžetą. Siūlome parengti ir pasirašyti Politinių partijų susitarimą, kuriame būtų aiškios ekonomikos skatinimo priemonės, kurios leistų pasiekti – 4 proc. BVP augimo kasmet.

Nepateisinama, kai prasiėjus jau ketvirtiems 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos metams, Lietuvos regionuose nepradėti investiciniai projektai, kuriems skirta 1.8 mlrd. Eurų! Šios lėšos augintų regionų gyvenimo kokybę ir šalies BVP. Priežastis – ministerijos iki šiol nepabaigia planavimo proceso... Tai nepateisinama.

• Pasisakome už vienos nedarbo dienos atsisakymą 5-erių metų laikotarpiui, kaip pilietinę priemonę tikslui pasiekti: per vieną darbo dieną Lietuvoje sukuriama apie 180 mln. eurų BVP.

Tai galėtų būti Nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Taip prasmingai pažymėtume Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir savo darbu įtvirtintume savo laisvę, nes stiprintume savo gynybą.