- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Alfredas Zdramys
Ekspertai vis dažniau kalba apie artėjančią pasaulinę maisto krizę, kurią nulems Rusijos karas Ukrainoje. Ar mes ją irgi pajusime? Kol kas nė vienas prekybos centras neužsidarė. Kol kas nė mažiausia lentynėlė parduotuvėse neištuštėjusi.
Šiaip maisto krizė išsivysčiusiose šalyse jau senokai prasidėjusi. Vien ES šalyse kasmet išmetama daugiau nei 88 mln. t produktų. Lietuvoje kiekvienas gyventojas – po 60 kg. Aritmetika paprasta: mūsų yra 2,7 mln., nesuvalgome 162 t įsigyto maisto. Tendencijos neguodžiančios. Greičiausiai nesitikima, kad jo ateityje švaistysime mažiau, mat atliekų konteineris išmetamam maistui nė kiek ne mažesnis nei plastikui, popieriui, metalui.
Kodėl tokias krūvas išmetame? Todėl, kad perkame pagal principą – „Kad nepritrūktų“. Bet. Kai puode lieka dešimt bulvių, o jau esame sotūs, prisimename dar vieną principą – „Kad nereikėtų išmesti“ ir susikemšame dar penkias.
Saiko neturėjimas nulemia ne tik produktų švaistymo krizę. Vis daugiau žmonių kenčia nuo antsvorio. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2016 m. planetoje šią problemą turėjo daugiau nei 1,9 mlrd. suaugusių gyventojų, o 650 mln. sirgo nutukimu. Atrodo, kad čia kalbama ne apie mus. Bet. Būtent apie mus. Esame tarp penkių labiausiai nutukimu sergančių gyventojų valstybių Europoje. Medikai sako, kad pas mus nutukę net 27 proc. populiacijos.
Saiko neturėjimas nulemia ne tik produktų švaistymo krizę. Vis daugiau žmonių kenčia nuo antsvorio.
Ir liga viena nevaikšto. Nutukimas didina riziką susirgti tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, lemia lėtinius kaulų ir sąnarių pakitimus, onkologines ir kitas su nutukimu susijusias ligas.
Aukštyn šoktelėjusios produktų kainos puikus pretekstas įveikti ne tik maisto visuomenės sveikatos krizę. Mažiau perkant mažiau ir suvalgoma, mažiau ir išmetama. Mažiau perkant parduotuvėse mažėja apyvarta. Mažėjant apyvartai gamintojai ir pardavėjai būna priversti mažinti kainas. Sumažėjus kainoms dar mažiau žmonės išleidžia pinigų. Elementarūs ekonomikos dėsniai suprantami tiek profesoriui, tiek jokių mokslų neragavusiam žiopliui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
„Žinau, ką renku“ debata...
-
Kalniečių parke – šeimų ...
-
Kaune atidarytas baikerių sez...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Arinos ir V. Čeplinsko paroda...
-
Simboliškai „išlaisvinti...
-
Iniciatyvos „4 milijonų Lie...
-
Kandidatų į prezidentus deba...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros EuropąSavaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename13Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...