Pykčio užkalbėjimas

Be kitų Justino Marcinkevičiaus knygų, saugau kultūros žurnalo „Santara“ išleistą „Tekančios upės vienybė“. Į ją 1994 m. sugulė ne tik Just. Marcinkevičiaus eseistika, bet ir jo pasakytos kalbos, duoti interviu.

„Būrimas už Lietuvą“ – taip pavadinau savąjį tekstą, kuris gimė po viešnagės Marcinkevičių namuose Vilniuje, Antakalnyje. Kalbėjomės Kalėdų išvakarėse, todėl paprašiau Poeto tariamai ištraukti iš po baltos Kūčių staltiesės šiaudą ir paburti Lietuvos ateitį. „Kad taigi burtais būtų galima užgydyti mūsų negalias. (...) Pareiga, gerumas, meilė – štai kuo turi būti tvirtas mūsų atsinaujinimas“, – iki šiol girdžiu ramų Just. Marcinkevičiaus balsą. Toks jo kalbėjimas buvo visada: kartais – skaudantis, bet niekada – užgaulus. Mes gi jam tokią tulžingumo porciją atseikėjome, kad nevalia pagalvoji – laimė, kad to negirdi.

Nors pykčio, puolimo, menkinimo Just. Marcinkevičius sulaukė ir gyvas būdamas. Deja, laikui bėgant tas purvas ne menko, o augo. Poetas, kurio kūryba buvo vienijanti, dabar nustebęs žvelgtų į Lietuvą ir pasakytų tą patį, ką ir prieš tris dešimtmečius sakė: „Pyktis, neapykanta, pavydas, kerštas, garbėtroška siaučia mūsų širdyse, niokoja, degina, nusiaubia jas ir pavergia – kaip kokie kryžiuočių ir kalavijuočių būriai.“

Gyvendami taikoje nesame taikūs. Bet koks kalbėjimas apie atminimo įamžinimą virsta teismu. Diskusijos – rietenomis ir patyčiomis. Pagarbos ir savigarbos ribas jau toli peržengėme. Net ir tie, kurių intelektas kelia pagarbą, nepelno pagarbos savo širdims. Per daug jose neapykantos. „Leisk paglostyti tavo ranką/ piktas žmogau/ manyje yra tavęs/ tavyje yra manęs/ tai jau turime ką turėti/ turime ką mylėti“, – pasakytų Just. Marcinkevičius.

Nestatykime paminklų. Iki jų nesubrendome. Nestatykime jų Vilniuje. Mūsų sostinė per „šventa“ įsileisti Smetoną, Marcinkevičių. Rusnėje atidengtas suoliukas muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Pumpėnuose paminklu kunigui Česlovui Kavaliauskui pradėta miestelio garbės alėja. Gerumas gyvena tarp paprastų žmonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pranas Morkūnas

Pranas Morkūnas portretas
P.Cvirka geras rašytojas (gavo Nepriklausomos Lietuvos premiją) ir Justinas Marcinkevičius geras rašytojas. P.Cvirka kolaboravo su okupantais. Ir Justinas Marcinkevičius kolaboravo su okupantai ( buvo Kandidatas į CK narius ir LTSR AT deputatas). P.Cvirka trinamas iš visų pagarbos ženklų. O Justinui Marcinkevičiui- paminklas. Kodėl nevienodai?

Klausimas

Klausimas portretas
> to cha cha .................Sakai rusai nežino kas ta Lietuva? Tai kaip jų tiek čia prisigrūdo, jei nežino kur ta alietuva?

to cha cha

to cha cha portretas
kad Putinas nežino kas ta lietuva - tai gerai. Neužpuls. Bet tai tik spėjimas. Kad dauguma sutiktų rusų nežino - o jų gyvenime sutikau nemažai - tai patirtis.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

  • „Vierchams“ būtina darbo terapija
    „Vierchams“ būtina darbo terapija

    Europos komitetui prieš kankinimą davus tris mėnesius Lietuvai susitvarkyti savo laisvės atėmimo įstaigas, staiga paaiškėjo tai, ką ir taip visi žinojo. Mūsų kalėjimai iki šiol gyvena sovietinių laikų kriminalinėse diktatūro...

    1
  • Išlaisvinti Baltijos jūros vėją
    Išlaisvinti Baltijos jūros vėją

    Jei lietuvių paklaustume, kokias asociacijas jiems kelia Baltijos jūra, veikiausiai išgirstume minint Palangos tiltą, gintarą ir auksines smėlio kopas. Uždavę tą patį klausimą Danijos gyventojams, neturėtume nustebti, jei šie imtų kal...

    6
  • Atostogų folkloras
    Atostogų folkloras

    Palanga močiučių – jau praeitis ir folkloras. „Čia išvis nesimato pagyvenusių žmonių!“ – antrą atostogų Palangoje savaitę raportuoja bičiulė. Gal dėl karščių, bandau spėti. „Dėl kainų! – kaip ...

    5
  • Putinų kamšalas mumijai
    Putinų kamšalas mumijai

    Politika buvo didžioji Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) gyvenimo aistra, tad jis nusprendė nepaisyti gydytojų rekomendacijų ir 1922 m. spalio 2 d. automobiliu grįžo į Kremlių. ...

    4
  • Gaila, jei nelakė
    Gaila, jei nelakė

    Sako, kad laikėsi režimo ir nebaliavojo. Geriau būtų baliavoję, mat tada dėl Lietuvos krepšinio būtų ramiau. Galėtum galvoti: pabaliavojo, palakė, todėl ir buvo pridusę, lėtai bėgiojo, klišai mėtė, o pats nacionalinis krepš...

    1
  • Dėl nesutvarkytų senų baterijų – grėsmė aplinkai
    Dėl nesutvarkytų senų baterijų – grėsmė aplinkai

    Aplinkos tarša, klimato kaita, neišnaudotas žiedinės ekonomikos potencialas ir į Lietuvos biudžetą nesurenkami pinigai – tokie pagrindiniai iššūkiai kyla dėl negebėjimo sukontroliuoti baterijų atliekų tvarkymo, rodo ...

    3
  • Kaip gelbėsime Klaipėdos universiteto ligoninę: kąsdami į ištiestą pagalbos ranką ar dirbdami kartu?
    Kaip gelbėsime Klaipėdos universiteto ligoninę: kąsdami į ištiestą pagalbos ranką ar dirbdami kartu?

    Mielas Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadove Audriau Šimaiti, labai kviečiu neignoruoti kai kurių mano vakar išsakytų pastabų dėl KUL vykdomos pertvarkos. Į geranorišką kritiką atsakyti įžeidinėjimais ir kaltinimais, k...

    6
  • Kauno meras: kai atliekų rūšiavimas tik dūmų užsklanda
    Kauno meras: kai atliekų rūšiavimas tik dūmų užsklanda

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas iš Seimo tribūnos praėjusią savaitę į mūsų pusę metė eilinę skystą politinę petardą – apkaltino mane asmeniškai ir Kauną nerūšiuojant maisto atliekų. ...

    119
  • Ateities spėjimai
    Ateities spėjimai

    Kai chaosas tiek privačiame gyvenime, tiek geopolitiniame kosmose pernelyg užsitęsia ir vienintelis būdas save padrąsinti dėl ateities perspektyvų telieka spėlionės, kada visa tai baigsis, griebiamasi seniai išbandyto kelio – prana&scaron...

    1
  • Po saule jau maža vietos
    Po saule jau maža vietos

    Praėjusią savaitę, kai dėl „CrowdStrike“ programinės įrangos atnaujinimo oro uostuose įstrigo milijonai poilsiautojų, grįžo prisiminimai apie 2010 m. pavasarį, Ejafjadlojokudlio ugnikalnio gerai savaitei sutrikdytą susisiekimą Europoje...

    1
Daugiau straipsnių