- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Žmogaus amžius šiais laikais – labai nekonkreti sąvoka. Dar neseniai laikytasi šios tarpsnių klasifikacijos: iki 18 metų, 18–34, 35–59 metai ir nuo 60 metų. Pastaruoju metu skirstoma: iki 44-erių – jaunas, 45–59 – vidutinio, 60–74 – pagyvenusio amžiaus žmogus, 75–90 – senas, daugiau kaip 90-ies – ilgaamžis.
Išsiginčijus iki nukritimo dėl darbingo amžiaus ilginimo, pasigirdo netgi siūlymų išvis atsisakyti tokios ribos kaip pensinis amžius. O ką, japonai ir 75-erių pripažįstami darbingais. Mūsų tautiečiai, žinantys, kad nuolat ilginamas darbingas amžius 2027-aisiais Lietuvoje pasieks 65-erių, o pagal Europos rekomendacijas gal netrukus – ir 72-ejų ribą, sunerimo: kaip rodo apklausos, pusė norėtų išeiti į pensiją anksčiau, nei leidžia šiuo metu galiojantis pensinis amžius. Žmonės pavargo akėti, drapakuoti, arti darbo dirvonus už senatvėje siūlomus grašius. Šiandien vis daugiau 40 ribą peržengusių žmonių renkasi vadinamąją jaunatvinę pensiją, kai uždirbti arba sėkmingai investuoti pinigai leidžia nedirbti arba dirbti pasirinktu krūviu. Ką jau 40-mečiai! Anot statistikos, Lietuvoje nedirba kas šeštas 20–34 metų amžiaus žmogus. Tarp jų – ne vien Užimtumo tarnybos klientai. Tiesiog dar viena naujųjų laikų tendencija – nebetaupyti ateičiai ir gyventi šia diena.
Kad ir kiek būtų suokiama apie pensinį amžių kaip apie žmogaus renesansą, Lietuvoje jis veikiau panašus į viduramžius.
Gausėja ir besirenkančiųjų išankstinę pensiją. Nusivylę valdžių ir bankininkų pažadais apie orią senatvę, kurią neva atneš pensijų kaupimas, net ir rizikuodami gauti mažesnę pensiją, daugelis mieliau renkasi gyventi dabar, o ne dėl rytojaus. Taigi šiandien, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, ko linkėti? Turėti tokį darbą, kuris džiugintų iki gyvenimo pabaigos, kad galėtum dirbti iki paskutiniosios ir, prisidurdamas prie elgetiškos pensijos, gyventi oriai? Nes, kad ir kiek būtų suvokiama apie pensinį amžių kaip apie žmogaus renesansą, Lietuvoje jis veikiau panašus į viduramžius. Tais laikais vonia buvo turtingųjų privilegija. Buvo brangu pašildyti didelį vandens kiekį, todėl paprasti žmonės prausėsi dukart per metus, keli vienoje vonioje vienu metu, o po jų – dar keli. Kai šią žiemą senjorai bus priversti taupyti elektrą ir šilumą, dar ne to išgirsime... Juk mūsų vyresnioji karta grūdinta nepriteklių, viską pakelia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Naujas Kalėjimų tarnybos vad...
-
Malmėje – antrasis „Eurov...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervi...
-
Pratybos su HIMARS...
-
Muitinės departamente Estijos...
-
Japoniškas šokis „Tanabata...
-
Paspirtukų reidas Vilniuje...
-
Seimo URK nariai susitiko su ...
-
Lietuvos narystės ES 20-meči...
-
Šilainiuose užsidegė autose...
-
Lauko išvietės paveldas4Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?6Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename13Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...