- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Vieni svarbiausių valstybės išsivystymą atspindinčių kriterijų – sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos būklė. Lietuvoje ne tik trūksta finansavimo šiems sektoriams, bet ir apstu neteisybės, neefektyvumo.
Gydytojai rezidentai uždirba kelis šimtus eurų. Ar tai teisinga? Ne. Jų reikalavimai pagrįsti, tik reikėtų vengti tuščio kalbėjimo. Yra biudžetas, kurį galima pasiimti, išanalizuoti ir pateikti valdžiai alternatyvių siūlymų: kur galima sutaupyti, o kur taupyti nereikėtų. Gydytojai, palikite tuščiažodžiavimą opozicijoje esantiems politikams, kurie tik ir ieško progos kilstelėti savo reitingus.
Lietuvoje veikia keliolika aukštųjų mokyklų, prikurta šimtai studijų programų, kasmet išduodama šūsnis diplomų. Tačiau aukštojo mokslo kokybės lygis – žemas, ir tai puikiausiai įrodo menkas lietuviško mokslo žinomumas pasaulyje.
Per pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje prikurta įvairių mokslinėmis įvardijamų įstaigų. Neretai jų veikla apsiriboja valstybės ir ES lėšų naudojimu (tam tikru laikotarpiu), nesukuriant jokios pridėtinės vertės. Vadovauja toms įstaigoms net ne mokslininkai, o doktorantai ar net diplomatai. Mokslo finansavimas Lietuvoje – skurdus, nesiekia net 1 proc., skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto. Maža to, lėšos skirstomos netikslingai – visiems po truputį, kad tik būtų ramu. Ne visos mokslo kryptys turi būti finansuojamos vienodai. Mokslininkams, kuriantiems pažangiausias technologijas, ir kurių atradimai kuria (arba ateityje sukurs) pridėtinę vertę, skiriamas finansavimas turi gerokai viršyti likusių mokslo krypčių. Juk vien kiek kainuoja laboratorijos įrengimas! Lietuvoje veikia keliolika aukštųjų mokyklų, prikurta šimtai studijų programų, kasmet išduodama šūsnis diplomų. Tačiau aukštojo mokslo kokybės lygis – žemas, ir tai puikiausiai įrodo menkas lietuviško mokslo žinomumas pasaulyje.
Ar taip sudėtinga nuspręsti, kokių technologijų, gamybinių pajėgumų ir specialistų Lietuvai reikia, ir ten sutelkti išteklius? Jeigu valstybė nori būti ekonomiškai stipri, ji privalo kurti, gaminti ir parduoti aukštos pridėtinės vertės produkciją. O gal ambicijų tapti kuo nors daugiau, nei Europos provincija, nebeturime?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Festivalis „Benai, plaukiam ...
-
Neringos Šlovės take įamži...
-
LSDP partijos konferencija Šv...
-
Kauno IX forto muziejuje – ...
-
Atminimo valanda prie Naujosio...
-
Valstybės vėliavos pakėlimo...
-
Gedulo ir vilties bei Okupacij...
-
Didžiosios Britanijos ambasad...
-
Po rekonstrukcijos pristatyta ...
-
„Michelin“ gido įvertinim...
-
Priešingybės4„Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, – sako liaudies daina. Lietuvai artojėlių jau nebereikia, o kareivėlių verkiant reikia, kaimynystėje turint Rusiją ir Baltarusiją. ...
-
SSRS: nuo upės iki jūros6Marksizmo ideologija miestui ir pasauliui žadėjo progresyvumą, tačiau Rusijos valdžioje įsitvirtinus Sovnarkomui (Liaudies komisarų sovietui), viskas daugiau ar mažiau liko taip pat, kaip ir carų valdymo laikais. ...
-
Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus1Šiuos mokslų metus galima drąsiai vadinti stebuklų metais. Nors šiuolaikinė švietimo sistema siekia ugdyti racionalų pasaulio suvokimą, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) priimti sprendimai alsuoja H...
-
Kakarinės galia1Likus keliems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą (EP), portale „Europos parlamento naujienos“ buvo paskelbta optimistinė žinutė iš Lietuvos. Pasak jos, daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (68 proc.) balandį teigė,...
-
Tikroji demokratija4Demokratija – ta valstybės valdymo forma, kurią vieni vis keikia, o kiti džiaugiasi, replikuodami pirmiesiems, kad nieko geriau už ją lig šiol nesugalvota, anapus Atlanto nūnai pražydo egzotiškomis spalvomis. ...
-
Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?4Rezultatai pirmajame Prezidento rinkimų ture, kai kandidatai, atvirai dėstantys prokremliškas ar populistines žinutes, surinko nemenką dalį gyventojų balsų, nustebino ne vieną. Vis dėlto diskusijose dėl gyventojų pasirinkimo balsuoti už vien...
-
Kandidatai pasityčiojo iš žmonių7Daugelis dabar aptarinėja rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Vieni džiaugiasi jais, kiti gal liūdi, treti išvis nusivylė. Tačiau labiausiai rinkėjus ir šįsyk nuvylė mūsų politikai, turbūt jau iš anksto planavę, kaip gr...
-
Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?72Pradėsiu nuo senos žydų išminties: „Kai karštą saulėtą vasaros dieną mes geriame šaltą vandenį iš šulinio, visada mintyse padėkojame tam, kuris tą šulinį iškasė“. Ir tai praktiška...
-
Kuri bacila pavojingesnė?4Reaguodami į Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus kai kurie net ir Lietuvoje neįstengia paslėpti lengvos isterijos. Girdi, siaubas, senąjį pasaulį ima krėsti dešinioji karštinė! Tik ar iš tiesų grėsmė slypi ten, kur dažn...
-
Ką ir vėl pasakys Afonia?9Štai ir degradavome iki to, kad jau ir egzamino užduotys abiturientams pateikiamos su klaidomis. ...