- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Vieni svarbiausių valstybės išsivystymą atspindinčių kriterijų – sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos būklė. Lietuvoje ne tik trūksta finansavimo šiems sektoriams, bet ir apstu neteisybės, neefektyvumo.
Gydytojai rezidentai uždirba kelis šimtus eurų. Ar tai teisinga? Ne. Jų reikalavimai pagrįsti, tik reikėtų vengti tuščio kalbėjimo. Yra biudžetas, kurį galima pasiimti, išanalizuoti ir pateikti valdžiai alternatyvių siūlymų: kur galima sutaupyti, o kur taupyti nereikėtų. Gydytojai, palikite tuščiažodžiavimą opozicijoje esantiems politikams, kurie tik ir ieško progos kilstelėti savo reitingus.
Lietuvoje veikia keliolika aukštųjų mokyklų, prikurta šimtai studijų programų, kasmet išduodama šūsnis diplomų. Tačiau aukštojo mokslo kokybės lygis – žemas, ir tai puikiausiai įrodo menkas lietuviško mokslo žinomumas pasaulyje.
Per pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje prikurta įvairių mokslinėmis įvardijamų įstaigų. Neretai jų veikla apsiriboja valstybės ir ES lėšų naudojimu (tam tikru laikotarpiu), nesukuriant jokios pridėtinės vertės. Vadovauja toms įstaigoms net ne mokslininkai, o doktorantai ar net diplomatai. Mokslo finansavimas Lietuvoje – skurdus, nesiekia net 1 proc., skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto. Maža to, lėšos skirstomos netikslingai – visiems po truputį, kad tik būtų ramu. Ne visos mokslo kryptys turi būti finansuojamos vienodai. Mokslininkams, kuriantiems pažangiausias technologijas, ir kurių atradimai kuria (arba ateityje sukurs) pridėtinę vertę, skiriamas finansavimas turi gerokai viršyti likusių mokslo krypčių. Juk vien kiek kainuoja laboratorijos įrengimas! Lietuvoje veikia keliolika aukštųjų mokyklų, prikurta šimtai studijų programų, kasmet išduodama šūsnis diplomų. Tačiau aukštojo mokslo kokybės lygis – žemas, ir tai puikiausiai įrodo menkas lietuviško mokslo žinomumas pasaulyje.
Ar taip sudėtinga nuspręsti, kokių technologijų, gamybinių pajėgumų ir specialistų Lietuvai reikia, ir ten sutelkti išteklius? Jeigu valstybė nori būti ekonomiškai stipri, ji privalo kurti, gaminti ir parduoti aukštos pridėtinės vertės produkciją. O gal ambicijų tapti kuo nors daugiau, nei Europos provincija, nebeturime?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Karo tarnybos vengiančio „s...
-
Vilniuje – piketas dėl nuka...
-
Prezidento G. Nausėdos metini...
-
Lietuvoje lankosi Ispanijos ka...
-
Joninių šventė Šventojoje...
-
Joninės Šančiuose...
-
Lietuvos krepšinio rinktinės...
-
Istorinis plaukimas Nemunu...
-
Joninės Klaipėdoje...
-
AIDA pasaulio laisvojo nardymo...
-
Į frontą – ant piliečių nugarų2Net vardan 3 proc. BVP gynybai Seimas veltėdžių nevaikys – jokių viešojo sektoriaus reformų nebus. Riebiai pavalgę ponuliai toliau galės vėdinti vidurius savo tuščiuose postuose, už valdiškus pinigus važinėti į egzistenc...
-
Perspėjimas lietuviams30Šis birželis itin dosnus sporto įvykių. Daugelis dar nespėjome pamiršti krepšinio arenų stogus Lietuvoje kilnojusios LKL finalų serijos, pasibaigusios sensacingu Kauno „Žalgirio“ nuopuoliu. Šiandien įsisuka jau a...
-
Rakštis Vovos pasturgalyje10Atslinkus 1918-ųjų spaliui, Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) nusprendė esąs atsigavęs po tų pačių metų rugpjūtį vykusio pasikėsinimo sukeltų psichinės ir fizinės sveikatos komplikacijų bei ignoruodamas kūno skleidžiamus signal...
-
Motiejuko ugdymas4Daugelis ieškome asmeninio ryšio su dirbtiniu intelektu, nes aišku, kad šis dirbtinis Molio Motiejukas auga ne dienomis, o valandomis ir taps milžinu, su kuriuo draugauti apsimoka. ...
-
Pasirinkimo laisvė1Kai paaiškėjo, kad Europos Parlamento (EP) rinkimuose sėkmingai spurtavusį „valstietį“ A. Verygą Seime pakeis ekonomistė J. Rojaka, kuri išsyk pareiškė siekį jungtis prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos&ldqu...
-
Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?Ar kada nors pasvajojote, kad, atvykę į Baltijos pajūrį, galėsite džiaugtis turkio spalvos skaidria ir šilta jūra? Neabejoju, kad taip. Taip pat neabejoju, kad mūsų nuostabi ir išskirtinė Baltija traukia savo unikalumu – ne veltui...
-
Kur mūsų valstybės lyderis?8Jau ketvirtą dešimtmetį gyvename laisvi ir gyvenimas tikrai gerėja, norime ar ne tai pastebėti. Galime laisvai keliauti po visą pasaulį (kas – privačiu lėktuvu, kas – autostopu), galime nemokamai gydytis (vieniems eilėje reikia pala...
-
Žvaigžės įpareigojaKultūrų kryžkelėje susiformavusios mūsų kulinarijos tradicijos nėra gurmanų prakeiksmas, galime pagaminti ir kai ką subtilesnio nei puskilograminiai cepelinai. Tai pagaliau sužinojo ir pasaulis. Lietuvos viešojo maitinimo įstaigoms skirti &bd...
-
Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai15
Šie metai bus pirmieji, kai daugiau žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo rinką. Tokią bauginančią žinią paskelbė Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas B. Gracia. ...
-
Priešingybės6„Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, – sako liaudies daina. Lietuvai artojėlių jau nebereikia, o kareivėlių verkiant reikia, kaimynystėje turint Rusiją ir Baltarusiją. ...