Velniop Kaliningrado tranzitą

Daugelį metų Kremliaus šunidžių gyventojai demonstravo pasitikėjimą savomis jėgomis ir nevengė agresyvesnės retorikos.

Įkvėpti tariamos protėvių pergalės prieš įsivaizduojamą fašizmą, Kremliaus šuniukai vis skelbė duosiantys į kaulus "supuvusiems Vakarams" tiek, kad šiems maža nepasirodys, tačiau 2022 m. pavasarį, stebėdami, kaip jų dievaičiai Ukrainoje tvarkomi visomis "Kamasutroje" įamžintomis pozomis, Vovočkos (1952) keturkojai pragydo nuosaikesnėmis, pacifizmu dvelkiančiomis giesmėmis.

"Prie ko če taz Natuo, taigi dyplomatai turi dyrpti. Aš tau sakau, čia diplomatija turi vyzką išspręzti, o jie iš karto Natou šaukiasi", – tamsiose tarpuvartėse savo sugulovams užgiedojo balalaikininkai, nė neįtardami, kad šiuos jų žodžius gali girdėti tylus ir kuklus, už sienos gyvenantis priešas.

Tarsi šių pamąstymų būtų negana, kai kurie balalaikininkų kolegos ryžosi vykti į Baltarusiją ir prašyti paties Oleksandro Grigorijevičiaus (1954), kad tik šis paliktų dangiškojo kolūkio sienas atviras ir kad pigių grikių stokojantys Marijos žemės gyventojai galėtų laisvai atkeliauti bei pasigrožėti greitkelių duobėmis, kurias apgraužtomis morkomis užlopė pats Stevenas Fredericas Seagalas (1952).

Šis diplomatijos idealizavimas ne tik liudija apie kai kurių visuomenės narių bailumą, bet ir primena mums apie seną, nuo atmenamų laikų kiekviename žmoguje tūnantį troškimą, kad pasaulyje egzistuotų abstrakčiosios ir objektyviosios teisingumo jėgos.

Jos turėtų pranokti kasdienybės banalumą, išspręsti žmoniją kamuojančias negandas, nubausti nusidėjėlius ir apdovanoti doruosius.

Viešumoje diplomatai dažniausiai kalba ne tai, ką patys mano, o tai, ką jiems reikia kalbėti.

Bėda tėra tai, kad pasaulyje nieko nėra tobulo ir diplomatija taip pat nėra išimtis. Diplomatinį darbą dirbantys asmenys nėra kaimo Jurgių apaštalai, kurie klajoja po pasaulį ir skelbia gerąją politinio korektiškumo naujieną.

Diplomatas gali būti be galo kosmopolitiškas ir mylėti svetimą kraštą labiau nei savo gimtąjį kaimelį, tačiau svarbiausia jo pareiga yra atstovauti savai valstybei ir jos piliečių interesams.

Diplomatų vartojama retorika dažniausiai primena tepalą, kuriuo sutepamos tam tikros kūno angos prieš įgrūdant ten sovietinį paveldą, todėl atsitiktiniam stebėtojui gali susidaryti įspūdis, kad šio amato atstovai visose gyvenimo srityse siekia kažin kokio objektyvaus teisingumo (pvz., kad visos konfliktuojančios pusės būtų išklausytos arba liktų patenkintos), tačiau iš tikrųjų diplomatas (arba politikas), tarpininkaudamas konflikte, siekia naudos vien savo valstybei.

Tiems, kurie tuo abejoja, tereikia prisiminti, kad Vovočkos kelrodė žvaigždė Jurijus Vladimirovičius (1914–1984), prieš tapdamas SSRS valstybės saugumo komiteto vadu, ėjo sovietų ambasadoriaus pareigas Vengrijoje. Jo ambasadoriavimo laikais Vengrijoje kilo antisovietinis sukilimas, prie kurio baigties tiesiogiai prisidėjo SSRS tankai.

Viešumoje diplomatai dažniausiai kalba ne tai, ką patys mano, o tai, ką jiems reikia kalbėti. Jeigu diplomato vizituojamame krašte įvyksta karinis perversmas (prie kurio prisidėjo jo valstybės vyriausybė), jis veikiausiai viešai neigs savo tėvynės indėlį, kad ir kokie gandai bei įrodymai pasiektų globalią bendruomenę (tol, kol pati jo tėvynės valdžia nenuspręs viešai pripažinti savo veiksmų).

Norint suprasti tikrąją diplomatinių pareiškimų prasmę, reikia gebėti skaityti tarp eilučių ir išmanyti visas su konkrečiu pasisakymu susijusio platesnio konteksto detales.

Pavyzdžiui, kai kokie nors peskovai ar lavrovai viešai pareiškia, kad jų valstybė neturi problemų, galima kelti prielaidą, kad problemų veikiausiai yra. Jeigu jie jas pripažįsta, bet menkina, galima teigti, kad problemos iš tiesų yra gana rimtos, o jeigu peskovai su lavrovais atvirai pareiškia, kad padėtis gana sudėtinga, tada galime kelti drąsią prielaidą, kad jų valstybė yra atsidūrusi ties katastrofos riba (o užkulisiuose vyksta intensyvus darbas, siekiant sumažinti būsimus padarinius).

Taip pat prieš diplomatijai suteikiant panacėjos statusą, derėtų suvokti, kad diplomatija nėra visagalė pati savaime. Nei valstybės, nei žmonės negali užmegzti rimtų santykių, jeigu jų nesieja abipusis ryšių egzistavimo ir sutvirtinimo interesas. Kitaip tariant, kad saitai egzistuotų ir būtų stiprūs, abiejų valstybių žmonės jau turi de facto bendradarbiauti prekybos, kultūros mainų arba karybos srityse (pvz., priklausyti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai arba turėti bendrą priešą). Diplomatų veikla gali šiuos ryšius sustiprinti arba susilpninti, tačiau ištraukti juos iš cilindro it triušį yra kone neįmanoma misija.

Daugelį metų manyta, kad Kinijos ir Didžiosios Britanijos imperijų santykiai pašlijo jau pirmajame oficialiame britų atstovybės ir kinų monarcho susitikime, mat britų atstovai, vadovaujami George‘o Macartney‘o (1737–1806), atsisakė pasveikinti kinų imperatorių pagal Kinijoje vyravusias etiketo normas.

Daugelį amžių Kinijoje tikėta, kad monarcho pareigas einantis žmogus yra aukštesniųjų jėgų pasiuntinys, atsiųstas į mirtingųjų pasaulį palaikyti harmonijos, tad kiekvienas "paprastasis" turi jį pasveikinti atsiklaupdamas visomis galūnėmis, nuleisdamas galvą iki žemės ir iškeldamas pasturgalį it rujojanti katė.

Britų atstovai tą padaryti atsisakė, o tarsi to būtų negana, pateikė dar ir nekuklų pageidavimų meniu Qing dinastijos monarchui (atidaryti britų prekeiviams daugiau uostų bei suteikti platesnių prekybos galimybių, leisti įsteigti atstovybę Pekine ir perleisti britų žinion kokią nors salą prie Kinijos pakrantės).

Diplomatus priėmęs valdovas (1711–1799) jų prašymus atmetė, o atneštos dovanos buvo priimtos kaip įprasta duoklė.

Taip pat Didžiosios Britanijos pasiuntiniai turėjo suprasti, kad iš jų tautiečių Kinijos žmonėms, be sidabro, daugiau nieko nereikia.

Šis pasakojimas kiek išpūstas, tačiau jame veikiausiai atsispindi dalis tuo metu tvyrojusio abipusio įtarumo ir pasipūtimo, persmelkusio pirmąjį Kinijos ir Didžiosios Britanijos valdančiųjų sąlytį.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeKaraliaučiusKaraliaučiaus tranzitasRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Ar nepaskęsime kultūriniame triukšme?
    Ar nepaskęsime kultūriniame triukšme?

    Kokios kultūros? Tokį klausimą norisi pateikti užrašo / idėjos / projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ autoriams / organizatoriams ir visiems, kas nujaučiamą sąvokos „kultūra“ turinį priima kaip vien...

    5
  • Bedugnė tarp Lietuvos žmonių
    Bedugnė tarp Lietuvos žmonių

    Mūsų Konstitucija prasideda žodžiais „Lietuvių tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, [...]“. Šimtmečiais atkakliai gynėme savo laisvę ir nepriklausomybę, puoselėjome tautinę santarvę, kūrėme atvir...

    8
  • Krepšinio šešėlyje
    Krepšinio šešėlyje

    Vargu ar kam kyla abejonių, kad krepšinis yra Lietuvos nacionalinis sportas. Tačiau tai, ką pastaruoju metu krečia mūsų šalies plaukikai, negali nekelti pasigėrėjimo. Šią savaitę Romoje pasibaigęs Europos čempionatas Romoje tap...

  • Kairioji pagurklio pusė
    Kairioji pagurklio pusė

    Daug karčių ašarėlių išliejo į Maskvą ir Minską "pralaužti informacinio barjero" važinėjantys kretinai 2022 mūsų Viešpaties metų vasarą, Jungtinių Valstijų politikei Nancy (1940) apsilankius Taivane. Labai daug. O...

    2
  • Rusų turistai turėtų likti namie
    Rusų turistai turėtų likti namie

    Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainie...

  • Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai
    Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai

    Sumaištis ir sudėtinga situacija Ukrainoje daugeliui žmonių buvo naujas žingsnis į gyvenimą ir tikslas pradėti iš naujo savo kelią. Nekalbant apie tragiškus įvykius, kurie susiję su kiekviena šeima, skaudžius išgyv...

  • Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus
    Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus

    Po to, kai vakar elektros energijos kaina rinkoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, Seimo Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją (EK). Viešumoje pasigirdo kalbų, ...

    3
  • Atominė žodžio galia
    Atominė žodžio galia

    Didis prancūzų karvedys Napoleonas po visų savo gyvenimo pergalių ir praradimų pasauliui galiausiai paliko mažiausiai tris patentuotus dalykus – konjaką, tortą ir bepročius. Todėl specialiąją Kremliaus operaciją pavadinti "Napoleono pla...

  • Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį
    Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį

    Netylant kalboms, ar reikėtų Rusijos turistams riboti vizų išdavimą, kad jie laisvai negalėtų keliauti po Europą, kaunietė pasiūlė originalią idėją – iš Rusijos atvykusiems turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokest...

  • Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia
    Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia

    Galima imperijos gyventoją išplėšti iš imperijos, tačiau imperijos iš jo neišplėši. Šis fenomenas keliauja Rusijos piliečio lagamine kartu su būtiniausiais daiktais. Imperinio ego dydis gali būti atvirk&s...

Daugiau straipsnių