Vienintelis kelias į taiką – daugiau Ukrainos sąjungininkių pastangų

Artėjant Kalėdoms pamatykite šiuolaikinį stebuklą. Šventės scena – tai pažangi šalis, kur susiklostė sąlygos, kurios mūsų seneliams atrodytų nepakeliamai primityvios. Geriausiu atveju elektros, šilumos, vandens ir kanalizacijos nebuvimas vargina ir žemina. Blogiausiu atveju – tai mirtina. Seni, ligoti, neįgalūs ir kiti pažeidžiami žmonės tyliai miršta nuo šalčio, streso ir sveikatos priežiūros sistemos sutrikimų. Tačiau kol kas kovinė dvasia stebuklingai nesumažėjo. Ukraina kovoja toliau.

Nors ir globėjiškai nutolę, nuoširdžiai stebimės ukrainiečių atsparumu. Tačiau tai gimdo nusiraminimą. Rusijos teroro smūgių rezultatus galėtume vertinti kaip didžiulę humanitarinę nelaimę. Didelės turtingos šalys galėtų atsiųsti tūkstančius energetikos inžinierių, kad šie atkurtų tinklą. Galėtume ieškoti atsarginių dalių visame pasaulyje. Dar naudingiau būtų suteikti daugiau ginklų: oro gynybos priemonių, kad būtų užkirstas kelias būsimiems išpuoliams, ir tankų, kad būtų pasiektas pranašumas.

Bet mes to nedarome. Žiema trunka tik kelis mėnesius. Ukrainiečiai yra tvirti. Jie susitvarkys. Ukraina ir toliau laimės karą, bet lėtai. Kai karinis pranašumas sustiprės, atsivers durys diplomatiniam sprendimui. Ekspertai Vakarų susitarimų sudarytojai už savo pastangas gaus Nobelio premijas. Eskalacijos išvengta, Rusija suvaržyta, Ukraina išgyvens, o gal net mūsų energijos kainos vėl sumažės: kas gali nepatikti?

Taip, grubiai tariant, Vakarų šalys mąsto apie baisiausią karą Europoje nuo 1945-ųjų. Jis yra žiaurus ir pavojingas. Žiaurus, nes Ukrainos gyventojų kančios (ir dešimtys tūkstančių aukų mūšio lauke) yra tik šalutinė žala: tai, su kuo mes turime susitaikyti kelyje į galimas paliaubas. Pavojingas, nes ignoruojama tikroji karo priežastis ir vienintelė ilgalaikės taikos galimybė – Rusijos imperializmo įveikimas.

Čia lengva kaltinti tokias šalis kaip Prancūzija ir Vokietija dėl jų skandalingo arogancijos, godumo ir naivumo mišinio. Tačiau didžiausia atsakomybė tenka laisvojo pasaulio lyderei – Jungtinėms Valstijoms. Nuo pat pradžių Joe Bideno administracija Ukrainos atžvilgiu vykdė švelnią politiką, savo įsitraukimą derindama taip, kad „neprovokuotų“ Rusijos.

Šis mąstymas yra išvirkščias. Tokia atsargi politika skatina Kremlių imtis didesnių represijų savo šalyje ir dažniau naudoti teroro taktiką užsienyje. Sulyginti Mariupolį su žeme. Sulyginti su žeme Bachmutą. Imti į nelaisvę Ukrainos civilius gyventojus. Karinė pergalė Rusijai dabar gali būti nematoma, tačiau kelias į sėkmę vis dar matomas: kuo ilgiau karas tęsis, tuo didesnė tikimybė, kad Ukrainoje ir – kas labiau tikėtina – tarp gyvybiškai svarbių Vakarų sąjungininkių atsiras nuovargis nuo karo.

Kai kurie Vakarų atstovai mano, kad net ir toks požiūris yra per griežtas ir pernelyg rizikingas. Amerikiečių ekonomistas Jeffrey Sachsas laikraštyje „Financial Times“ smerkia „maksimalistinius reikalavimus“, kurie, jo teigimu, paliks Ukrainą griuvėsiuose, sustiprins likusio pasaulio Rusijai palankią nuomonę, sužlugdys Europos ekonomiką ir sukels branduolinio karo pavojų. Taigi, ragina jis, pradėkite derybas „žemės už taiką“ dabar. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Rusija pažeidė ankstesnius pasirašytus susitarimus, kodėl bet kokios paliaubos turėtų būti patikimos? Vienintelis būdas tokiam susitarimui pasiekti būtų Ukrainos narystė NATO arba jos ekvivalentas, paremtas dideliu išoriniu kariniu dalyvavimu, o kaip tik tam J. Sachsas ir priešinasi.

„Naujųjų Vakarų“ akys skaidresnės, o mąstymas aštresnis. Naujausiame žurnalo „Foreign Affairs“ numeryje išspausdintame labai gerame straipsnyje Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas teigia, kad šis karas nėra Rytų ir Vakarų kova dėl šachmatų lentos kvadratėlių. Jis susijęs su tikrais žmonėmis ir tikromis šalimis, turinčiomis tikrų vilčių ir tikrų baimių. Mirtis ir destrukcija, kurią dabar patiria ukrainiečiai nuo Rusijos rankų, primena tai, ką Sovietų Sąjunga pridarė Baltijos šalims ir kitoms valstybėms. Vienintelis pasirinkimas – sustabdyti tai dabar arba vėliau kentėti dar labiau.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojesąjungininkaipagalba Ukrainai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato
    Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato

    Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios  įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...

    1
  • Timūras be būrio
    Timūras be būrio

    Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...

  • Atstatėme istorinį teisingumą
    Atstatėme istorinį teisingumą

    Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...

    1
  • Strateginė migla
    Strateginė migla

    Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...

  • E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
    E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką

    Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...

  • Willkommen in Litauen
    Willkommen in Litauen

    Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...

    19
  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    16
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    11
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    5
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    8
Daugiau straipsnių