Ekonominis nacionalizmas

Šiemet pasaulį sudrebino JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirinkimas kariauti prekybos karus. Jis paskelbė 25 proc. muitą plieno importui ir 10 proc. muitą importuojamam aliuminiui iš ES, Meksikos, Kanados ir kitų artimų sąjungininkių. Kiek vėliau D.Trumpas Kinijai nusprendė taikyti bendrai daugiau kaip 250 mlrd. dolerių (212,35 mlrd. eurų) vertės muitą kiniškam importui – maždaug pusei šios šalies eksporto į JAV.

Prof. dr. M.Jurkynas sako, kad tokie D.Trumpo žingsniai nestebina, mat jau savo rinkimų kampanijos ir prezidentavimo pradžios metu jis karinga retorika perspėjo, kad jam svarbus amerikietiškasis ekonominis nacionalizmas ir kad JAV pasinaudos savo ekonomine galia spausti ir ekonomiškai šantažuoti partnerius Europoje ir pagrindinius konkurentus bei ideologinius priešus Kinijoje.

"Ekonominis nacionalizmas yra aiškiai matomas, jis nukreiptas net ir į partnerius ideologinėje, saugumo ir vertybinėje srityse, ypač ES, netgi su kaimyninėmis šalimis – Kanada, Meksika, su kuriomis buvo iš naujo suderėtas buvęs laisvosios prekybos NAFTA susitarimas. Ir tie ekonominio nacionalizmo siekiai yra skirti užtverti kelią kompanijoms iškelti savo paslaugų ir prekių gamybą į kitas šalis, kur yra pigiau ir palankesnė politinė aplinka. D.Trumpo administracijos tikslas – kad tos darbo vietos būtų kuriamos Amerikoje. Tačiau verslui negali įsakyti, kur būti, ir jis visada ieško mažiausių kaštų. Natūralu, kad prekybinis karas su Kinija, uždedant protekcionistines priemones, kurios kainuoja šimtus milijardų dolerių, kenkia prekybai ir žaloja visas šalis, kurios dalyvauja tuose sankcijų karuose", – teigia profesorius.

Jis spėja, kad ši situacija turėtų vingiuoti derybų keliu. "Bus bandoma amortizuoti politinę valią, kuria siekiama griežtai uždėti įvairius muitus. Ir susiderėti sąlygas, kurios abipusiškai būtų priimtinos, kadangi JAV ekonominė galia yra pati didžiausia, jos rinka labai svarbi. Natūraliai bus noras surasti bendrus priimtinus susitarimus, kurie ekonomiškai tenkintų abi šalis. Jei buvo iš naujo susitarta dėl buvusio laisvosios prekybos susitarimo tarp Šiaurės Amerikos, JAV ir Kanados NAFTA, aš manau, kad prekybos karo su Kinija ateitis yra intensyvesnis derybinis procesas", – tiki pašnekovas.

Jokių pergalių

D.Trumpas šiemet dalyvavo dviejuose svarbiuose viršūnių susitikimuose. Pirmiausia JAV vadovas susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, vėliau – su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po abiejų susitikimų D.Trumpas džiaugėsi gerais rezultatais ir gyrė minimų valstybių vadovus, kaip puikias asmenybes.

"Kalbant apie susitikimą su Kim Jong Unu, vienas pagrindinių JAV ir jos sąjungininkų Ramiojo vandenyno regione, ar tai būtų Japonija, ar tai būtų Pietų Korėja, tikslų yra vykdyti Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų arsenalo užkardymą ar sustabdyti nulinių programų vystymą, jau nekalbant apie branduolinių ginklų atsisakymą. Tas susitikimas tarp Šiaurės Korėjos ir JAV lyderių turėjo būti postūmis Šiaurės Korėjos branduolinei programai apriboti, mažinti, gal ir atsisakyti. Bet mus pasiekia duomenys, kad Šiaurės Korėja, priešingai, nei sakė jos autoritarinis lyderis, net neketina mažinti savo branduolinės programos ir arsenalo, kadangi tai yra autoritarinio režimo vienintelis raktas", – situaciją mato profesorius.

"Be to, galima pasakyti, kad D.Trumpas, pasidžiaugęs geru susitarimu ir deklaracija, kuri niekuo teisiškai neįpareigoja, kartu ir iš esmės į šiukšlių dėžę išmetė branduolinių programų priežiūros susitarimą su Iranu, kuris detaliai ir teisiškai, dalyvaujant kiekvienai valstybei, supančiojo Irano branduolines ambicijas ir galiausiai pavertė Iraną sankcijų taikiniu. Jei iš esmės mes lyginsime D.Trumpo norą sumažinti grėsmę, tai Irano kontrolės efektyvus mechanizmas buvo panaikintas, o su Šiaurės Korėja nieko nepasiekta ir rezultatų iš esmės jokių nėra. Džiaugtis čia nėra ko", – sako politologas.

Katastrofiškas susitikimas

Pereidamas prie JAV ir Rusijos vadovų susitikimo detalių, prof. M.Jurkynas pirmiausiai pabrėžia, kad Rusija ir V.Putino režimas bei visi tie, kurie jį palaiko, yra Vakarų vertybinio gyvenimo priešas. "Kaip rodo naujausi duomenys, raportai JAV Senatui, Rusijos kišimasis į rinkimus, socialines platformas, kibernetinis šnipinėjimas, puolimas, kibernetinės atakos, propaganda prieš JAV ir kitas Vakarų Europos šalis, kišimasis į rinkimus, referendumus, rodo, kad Rusija yra priešiška valstybė", –  neabejoja jis.

"D.Trumpo katastrofiškas pasirodymas susitikimo su V.Putino metu, kai jis abejojo savo šalies žvalgybos tarnybų teikiama informacija, privertė jį trauktis nuo tos pozicijos ir jis pasirodė kaip bailys. Jo susitikimas nedavė jokių rezultatų, išskyrus tai, kad D.Trumpo administracija, tiksliau, suaugę žmonės joje, dabar jau buvęs Pentagono vadovas Jamesas Mattisas išaiškino, kad Rusija yra viena iš svarbiausių grėsmių – didesnė yra nebent Kinija – ir jokių nuolaidų Rusijai daryti negalima, yra palaikomos sankcijos. Šitas susitikimas Rusijai taip pat nedavė jokių rezultatų, nes Amerikos pozicija jos atžvilgiu yra griežta ir vis dar griežtėja", – tęsia politologas.

Gali būti komplikacijų

Šiemet JAV vyko svarbūs kadencijos vidurio rinkimai, kurių metu svarbių pergalių pasiekė ir demokratai, ir respublikonai. Šių rinkimų metu amerikiečiai buvo itin aktyvūs, o tai daugeliu atžvilgių demonstravo jų nepasitenkinimą vykdoma šalies prezidento politika.

"Atstovų rūmuose laimėjo demokratai. Buvo mėlynoji demokratų banga, bet ji nebuvo tokia didelė, kad nušluotų viską. Senate pozicijas sustiprino respublikonai. Dabar demokratai turi galios trukdyti D.Trumpo administracijai, užkirsti kelią įvairiems finansavimo klausimams, pavyzdžiui, garsiosios Meksikos sienos statybai. Tačiau Senatas irgi turi nemažai galių ir su jų parama prezidentas gali sustiprinti savo vykdomosios valdžios politiką. Bet, kaip ir sakiau, įstatymų priėmimo procesas gali strigti Atstovų rūmuose, kuriuose dominuoja demokratai", – apie po rinkimų susidariusią situaciją pasakoja profesorius.

Mažiau baimės

Ne vieni parlamentų rinkimai praūžė ir Europoje. Jų metu Nyderlanduose, Italijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse savo pozicijas ženkliai sustiprino kraštutinės dešiniosios politinės jėgos. Tačiau prof. dr. M.Jurkynas sako, kad visuotinės baimės dėl tokių partijų įsigalėjimo nereikėtų sėti.

"Visų pirma, reikia pažiūrėti į rinkimų matematiką. Dešiniosios nacionalistinės politinės jėgos nesurenka daugiau nei penktadalio balsų, kaip tai matėme Olandijoje ar Švedijoje, ar kitose šalyse. Jos nėra valdančiosios koalicijos dalis. Aišku, yra valstybių, kur kraštutiniai dešinieji arba radikalesni dešinieji turi nacionalizmo, antieuropietiškumo, kartais net antisemitizmo gaidų, ir pasikviečia į koalicijas šias partijas, kaip tai buvo Norvegijoje, Suomijoje. Bet Suomijoje iš esmės koalicijos subyrėjo, kai reikėjo priimti sprendimus ir spręsti problemas, o ne tik protestuoti ir apeliuoti į žmonių emocijas. Norvegijoje Pažangos partija yra buvusi vyriausybėje ir dabar yra sušvelnėjusi", – sako politologas.

"Tokios partijos sulaukia vis daugiau dėmesio, bet, kaip politikos mokslų literatūroje sakoma, reikia bent trejų rinkimų iš eilės, kad pamatytume, ar ta problema yra svarbi visuomenėje, ar tai yra tik emocinis protrūkis. 2015 m. daug pabėgėlių ir imigrantų – legalių ir nelegalių – per Viduržemio jūrą kėlėsi į Europą ir visuomenėse sukėlė susirūpinimą dėl teroristinių išpuolių tikimybės padidėjimo, dėl išlaidų, kurios gali būti didesnės, integruojant atvykėlius ar suteikiant jiems humanitarinę pagalbą. Tačiau jei ši problema išnyks, tokios partijos praras populiarumą", – aiškina jis.

Apie Europos susiskaldymą nėra ko kalbėti, reikia prisiminti, kad kiekviena valstybė imigracijos procesus reguliuoja pati, ir tai nėra ES reikalas.

Pasak prof. dr. M.Jurkyno, šios partijos populiarumą gali prarasti ir dėl to, kad tradicinės konservatorių partijos gali labiau pasislinkti į dešinę ir tapti griežtesnės imigrantų klausimais, kaip įvyko Jungtinėje Karalystėje (JK). "JK nepriklausomybės partija (UKIP) tapo nerelevantiška, nes jos rinkėjus perėmė konservatoriai. Bet dabar kraštutinės dešinės mes matome ir Prancūzijoje, ir Italijoje, dabar kylančią partiją VOX Ispanijoje, net ir Islandijoje. Tačiau jei problemos bus išspręstos, tos partijos neteks savo populiarumo", – prognozuoja politologas.

Panašu, kad šiuo metu Europa susiskaldžiusi į dvi stovyklas: tuos, kurie palaiko imigraciją, ir tuos, kurie griežtai jai prieštarauja. "Kalbant apie skirtingas pozicijas Europoje migracijos politikos klausimu, iš tikrųjų jos nėra tokios jau baisiai skirtingos. Klausimas dėl imigracijos yra atsižvelgus į tai, kiek ji yra svarbi: jei pabėgėlių srautai liks atslūgę, nebeliks ir problemos. Pavyzdžiui, Lenkijoje imigrantų praktiškai nėra, bet yra sukurtas baubas, kurį skatina valdančioji nacionalistinė konservatyvi partija. Bet vėl klausimas, kiek šitos jėgos bus populiarios po kitų rinkimų. Apie Europos susiskaldymą nėra ko kalbėti, reikia prisiminti, kad kiekviena valstybė imigracijos procesus reguliuoja pati, ir tai nėra ES reikalas. Kiek imigrantų priimti į šalį, kiek darbo leidimų skirti, sprendžia nacionalinės vyriausybės", – primena prof. dr. M.Jurkynas.

Nežinia ir sutrikimas

Šiemet Europą drebino "Brexit" derybos ir intrigos. Britai kol kas gyvena nežinioje, nes neaišku, ar parlamentas palaikys JK ir ES susitarimą dėl šalies pasitraukimo sąlygų, ar ne. Taip pat neaišku, kas laukia tuo atveju, jei parlamentarai nuspręs nepalaikyti šios sutarties.

"Jeigu parlamentas pritars, Didžioji Britanija bus su ES susisaisčiusi derybų saitais, tačiau turės laikytis Bendrijos taisyklių. Didžioji Britanija taps tų taisyklių vartotoja, bet nebus bendrakūrėja. Jeigu nebus pritarimo, yra du variantai: arba antrasis referendumas dėl buvimo ES ir paties susitarimo, arba britai tiesiog taps trečiąja šalimi kaip visos kitos valstybės – kaip Ekvadoras ar Birma – ir remsis daug labiau riboto pobūdžio tarptautinėmis sutartimis tiek ekonominio bendradarbiavimo, tiek žmonių judėjimo prasme. Ekonomiškai jie nebeteks jokių prekybinių ES privilegijų. Ekonomine prasme ES rinka Didžiajai Britanijai yra svarbesnė, negu Bendrijai britų rinka. Britai ES išlieka svarbūs karinio bendradarbiavimo srityje, tačiau ekonominis šokas pačiai Didžiajai Britanijai būtų labai didelis", –  situaciją vertina prof. dr. M.Jurkynas.

Mus stebi

2018-aisiais didelio dėmesio sulaukė politinių konsultacijų bendrovės "Cambridge Aanalytica" skandalas, kai algoritmų panaudojimas renkant duomenis apie potencialius rinkėjus buvo panaudotas siekiant paveikti tikslines auditorijas. Pasaulį drebino ir ne vienas vadinamųjų netikrų naujienų (angl. "fake news") skandalas.

Prof. dr. M.Jurkynas mano, kad nematoma skaitmeninė ranka, reguliuojanti mūsų pasirinkimus mums to net nežinant, yra sudėtingas moralinis klausimas. "Tokie klausimai yra svarbūs, priimant politinius sprendimus visada reikia žiūrėti, koks yra visuomenės interesas, kokios yra žmogiškosios vertybės. "Cambridge Aanalytica" ir algoritmų panaudojimas renkant duomenis, paveikiant tikslines auditorijas, kaip politinių technologijų rezultatas, aišku, kelia klausimą, kiek tai yra moralu ir kiek tai neprasilenkia su įstatymais. Socialinių tinklų vešėjimas ir dalijimasis savo asmeniniais duomenimis yra aukso lobynas visiems, kurie nori naudoti specialią informaciją – pradedant draudimo bendrovėmis ir baigiant politikais, kuriems svarbu gauti rinkimų balsus, tuos duomenis apdorojant ir pateikiant informaciją, kuri gali paveikti rinkėjų nuostatas", – sako jis.

Yra ir kita pusė, primena profesorius. "Socialinių tinklų vartotojai patys pateikia savo duomenis, atskleidžia savo preferencijas socialiniuose tinkluose "Instagram", "Facebook", "Twitter" socialiniuose, kurie kol kas gali tą informaciją panaudoti ne tik savo tikslams, bet ir perduoti didiesiems koncernams. Informacija gali būti parduota kitoms kompanijoms, kaip Amazon.com, kuri gali padėti žmogui rinktis, siūlyti kokias knygas jam pirkti, arba kokią muziką komercinės muzikos klausymosi internetu platformoje "Spotify" rinktis ir pirkti. Privačių duomenų atskleidimas tampa labai dideliu poveikio kanalu", – įsitikinęs politologas.

Jis neabejoja, kad šioje srityje reikalingas tam tikras reguliacijos mechanizmas, nurodantis, kokie duomenys turi likti privatūs. "Kaip dabar rodo nutekėję duomenys, "Facebook" teikia duomenis Amazon.com ir kitiems daug daugiau, negu buvo manoma anksčiau. Čia moralės klausimai, bet moralė ne visada yra reguliuojama įstatymais. Čia yra paprastas patarimas – kuo mažiau socialinėse platformose dalytis privačiais duomenimis ir neatskleisti savo preferencijų. Tada apie tave mažiau žinos", – pataria prof. dr. M. Jurkynas.

Moralė – nuperkama?

Kalbėdamas apie Vakarų demokratijos moralę politologas prisiminė ir Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggio Stambule, savo gimtosios šalies ambasadoje, įvykdytą nužudymą ir JAV prezidento poziciją po šio įvykio. D.Trumpas pasirinko išsaugoti patogius santykius su JK ir nesmerkti šalies už šį brutalų nusikaltimą.

"Nužudymas parodė, kad Vakarų valstybės suvokia, jog demokratija nėra vien tik rinkimai, bet ir žiniasklaida, kuri gali pateikti informaciją apie valdžios klaidas, rezultatus ir tai pateikti visuomenės vertinimui. Natūralu, kad Amerikoje, vienoje iš didžiausių demokratijos ir laisvės šauklių, turinčioje Laisvės statulą Niujorke, šis klausimas yra labai opus. Saudo Arabija yra labai svarbi JAV sąjungininkė regione, santykyje su Iranu, todėl nubraukus santykius po žurnalisto nužudymo gali susidaryti kebli situacija. Galime tikėtis karinės paramos, įrenginių pardavimo sumažinimo, demokratines vertybes išsakančių pareiškimų, bet tai yra viskas. Toks autokratinio Saudo Arabijos režimo palaikymas rodo JAV dviveidiškumą", – pripažįsta prof. dr. M.Jurkynas.

Politikos paraštėse

Kai jau atrodė, kad nuo 2014 m. besitęsiantis Ukrainos ir Rusijos konfliktas liko žiniasklaidos filtro paraštėse, visai neseniai Maskva savo neslopstančią agresiją pademonstravo Kerčės sąsiauryje. Kai Kremliaus režimas užgrobė Kijevo laivus ir už grotų patupdė jūrininkus, kurių nežada paleisti į laisvę, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka dešimtyje šalies sričių pasienyje su Rusija įvedė karinę padėtį.

"Toks sprendimas visiškai logiškas, jis yra orientuotas į didesnių gynybinių budrumų ir pasiruošimo galimam agresijos atvejui stiprinimą. Tai natūrali reakcija, o spekuliacijos, kad P.Porošenka karinę padėtį įvedė norėdamas padaryti kažkokią įtaką artėjantiems šalies prezidento rinkimams, yra Kremliaus propagandos mašinos rezultatas, skirtas įvairioms tikslinėms grupėms. Ta informacija nereikia per daug kliautis. Toks P.Porošenkos sprendimas yra gana logiška išdava – jei tavo šalies laivus atakuoja, užgrobia ir nusavina priešiška valstybė, kuri prieš Ukrainą kariauja hibridinį karą Donbase, nėra nieko keisto", – įsitikinęs prof. dr. M.Jurkynas.

Maniau, kad nuosaikieji gali padėti pokyčiams įvykti, jie turi paramą visuomenėje.

Šis Kremliaus veiksmas išprovokavo Vakarų valstybių sankcijų pratęsimą. Tarptautinėje arenoje Rusija tapo dar didesne savotiška atstumtąja, nei buvo iki šiol. Šalies pašalietės įvaizdį šiemet kurstė ir Didžiojoje Britanijoje įvykdytas buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas SSRS sukurta ir nervus paralyžiuojančia kovine chemine medžiaga "Novičiok".

Po šio įvykio ir taip komplikuoti Rusijos ir britų santykiai dar labiau komplikavosi, atsirado iniciatyva šios šalies investuotojams nebeišduoti JK vizų ir taip sankcijos už Krymą buvo papildytos britiškąja porcija. Ar Kremlius gali būti dar labiau atstumtas, nei buvo šiemet?

"Rusija yra nusitaikiusi į Vakarų pasaulio vertybes ir jos galimybės demokratizuotis neegzistuoja. Jei režimas sušvelnėtų, iškiltų klausimai apie nužudymus, kišimąsi į kitų valstybių reikalus, korupciją, pinigų vogimą, o tokių klausimų Rusijos režimas sulaukti nenori. Režimas toliau laikysis įsikibęs valdžios, kad galėtų toliau apvaginėti žmones ir tuos pinigus pumpuoti artimiems oligarchams ir kitiems, kurie remia V.Putino režimą. Demokratizacijai čia nėra jokių perspektyvų", – tokią Rusijos ateitį mato prof. dr. M.Jurkynas.

"Man yra tekę kalbėtis su žymiu disidentu Andrejumi Piontkovskiu ir aš jo klausiau, ar negali Rusijoje režimas skilti į nuosaikiuosius ir vadinamuosius ortodoksus. Maniau, kad nuosaikieji gali padėti pokyčiams įvykti, jie turi paramą visuomenėje. A.Piontkovskio nuomone, tai yra visiškai neįmanoma, nes valdantysis elitas kaip žemuogės ant smilgos suvertas ant bendro ekonominių, politinių ir kitokių nusikaltimų siūlo. Jeigu pasitraukia galva – visi kiti nubyra lygiai taip pat. Visa sistema tampa kaltinamaisiais ir praranda laisvę. Jie laikosi įsikabinę V.Putino, nes, kaip matote, Rusijoje mirti nuo paslaptingų ligų, širdies smūgio yra labai nesunku", – dalijasi politologas.

Tikrasis slibinas

Prof. dr. M.Jurkynas ypač didele grėsme laiko Kiniją. "Visų pirma, šalis padarė konstitucijos pokyčius, ko gero, kuria naująjį Mao Dzedongą, nes dabartinis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali savo poste išbūti iki gyvos galvos – kadencijų skaičius, panašu, nebebus ribojamas. Jis vertikaliai konstruoja sistemą, tai yra ypač brutalus autokratinis režimas, kuris Honkonge pradeda pažeidinėti susitarimą su Didžiąja Britanija, kuriai kažkada priklausė ši teritorija. Kinija reiškia savo teritorines pretenzijas ir Pietų Kinijos jūroje, kurdama dirbtines salas, stiprindama karines pajėgas. Taip pat, kaip ir Rusija, didindama savo kibernetines atakas prieš Vakarų valstybes, didindama prekybinį šnipinėjimą per savo kompanijas, kaip "Huawei" ir kitas, diegdama kenkėjiškas programas ir vykdydama sekimą", – dėsto politologas.

Jo manymu, Kinija kaip juodoji galia yra daug rimtesnė grėsmė Vakarų pasaulio gyvensenai negu Rusija. "Kinijos plėtra, infrastruktūros finansavimas paskolų davimu, naujojo Šilko kelio ir kitomis iniciatyvomis, rodo, kad Pekinas nori plėsti savo galią ir poveikį. Žinant, kad tai yra autokratinis režimas, šios priemonės nėra nei demokratiškos, nei taikios. Ar mokslininkų panaudojimas šnipinėjimo tikslams, ar nepalankios informacijos apie Kiniją dingimas iš archyvų – tai iš tiesų yra labai plataus mąsto autokratinė valstybės veikla. Be to, ir patys Kinijos piliečiai yra įjungiami į šį procesą", – situaciją apibendrina prof. dr. M.Jurkynas.