- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugėjant raginimų leisti Ukrainai smogti Rusijoje esantiems taikiniams naudojant Vakarų tiekiamus ilgesnio nuotolio ginklus, analitikai sako, kad Kyjivo sąjungininkai vis dar „vengia rizikuoti“ ir yra atgrasomi galimybės Maskvai panaudoti branduolinius ginklus.
Šis klausimas smarkiai skaldo Ukrainos šalininkes, o Jungtinės Valstijos ir Vokietija nenori leisti Ukrainai smogti per sieną, nes baiminasi, kad tai gali priartinti jas prie tiesioginio konflikto su Maskva.
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo dėl „rimtų pasekmių“, jei Vakarų šalys leistų Ukrainai panaudoti savo ginklus, kad atakuotų Rusiją.
Kremlius taip pat džiaugėsi išliekančiais nesutarimais Vakaruose.
„Matome, kad Vakarų stovykloje šiuo klausimu nėra bendro sutarimo“, – antradienį Rusijos dienraščiui „Izvestija“ teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis peikė „karštakošius, kurie daro visiškai neatsakingus ir provokuojančius pareiškimus“.
„Tačiau yra ir tokių, kurie užduoda sau klausimą: „Ar būtina toliau eskaluoti?“ – sakė jis.
„Tai nesąžininga“
Pirmadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paragino Vakarų valstybes persvarstyti apribojimus, nes jie trukdo Kyjivui apsiginti.
Tačiau Vašingtonas ir kiti sąjungininkai tokio žingsnio žengti nedrįsta, nes baiminasi, kad galimas eskalavimas gali paskatinti V. Putiną panaudoti branduolinius ginklus.
„Manau, kad tai nesąžininga“, – sakė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apie Vakarų apribojimus naudoti savo ginklus.
Prancūzų karo istorikas Michelis Goya (Mišelis Goja) teigė, kad istorijoje esama nedaug įrodymų, jog pagalbą ginklais teikianti šalis galiausiai būtų įtraukta į konfliktą.
Anot M. Goyos, Maskva tvirtino, kad 2014 metais iš Ukrainos aneksuotas Krymas yra „neliečiamas“.
„Ukrainiečiai smogė amerikietiškais ginklais ir nieko neatsitiko“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs prancūzų kariuomenės pulkininkas.
Apribojimai
Rizika yra didžiulė. Ukraina pastaruoju metu stengiasi sulaikyti Rusijos antžeminį puolimą Charkivo regione, kur rusai pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų per 18 mėnesių.
Trečius metus vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, ukrainiečių kariai yra išsekę ir turi mažiau ginklų nei priešas.
„Ukraina skundžiasi, kad dėl sąjungininkių jai nustatytų apribojimų Rusijai tampa lengviau įgyti strateginį, operatyvinį ir taktinį pranašumą“, – AFP sakė buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas Jamesas Everardas (Džeimsas Everardas).
Kariniai ekspertai teigia, kad Ukrainai sunku apsiginti, jei ji negali taikytis į karinius taikinius kitoje sienos pusėje.
„Ukraina nuo pat plataus masto karo pradžios smogė už priešo linijos“, – sakė Estijoje įsikūrusio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro analitikas Ivanas Klyszczas (Ivanas Kliščas).
Anot jo, tokie smūgiai būtini siekiant nualinti priešo pajėgas, sutrikdyti jų aprūpinimo ir logistikos grandines ir vykdyti atsakomuosius oro smūgius.
Dabar kyla klausimas, „ar šie smūgiai turėtų būti vykdomi ir Rusijos viduje“, sakė I. Klyszczas.
„Tikrovė yra tokia, kad Rusijos branduolinė grėsmė ir konvencinės ginkluotosios pajėgos atgrasė daugelį Vakarų sprendimų priėmėjų nuo ryžtingos pagalbos Ukrainai jos savigynos kare“, – teigė jis.
„Patys save atgraso“
Vakarų atsaką į invaziją sąlygojo baimė dėl eskalacijos, o Kyjivo sąjungininkai iš pradžių nesiryžo tiekti ilgojo nuotolio raketų, sunkiųjų tankų ir naikintuvų.
Karo ekspertai teigia, kad daugelis pradinių raudonų linijų galiausiai buvo peržengtos, tačiau daug laiko buvo prarasta dėl Vakarų lyderių neryžtingumo.
„Žvelgdami į praeitį suprantame, kad jei jie būtų atsidavę nuo pat pradžių, tai būtų buvę veiksmingiau“, – sakė M. Goya.
Jis pabrėžė, kad „tarptautinė teisė leidžia užpultai šaliai smogti šaliai agresorei, jei ji laikosi humanitarinės teisės“.
„Mūsų lyderiai daugiausia vengia rizikos ir turi finansinių sunkumų, todėl patys save atgraso dėl Rusijos“, – sakė J. Everardas.
Jis pridūrė, kad ginklų sistemų naudojimo apribojimus nustato kiekviena Ukrainos sąjungininkė, o ne NATO, o tai dar labiau apsunkina padėtį.
„Nenuostabu, kad tai lemia netolygų laisvių ir apribojimų, kuriuos sunku interpretuoti, derinį“, – teigė jis.
„Sekti E. Macrono pavyzdžiu“
Daugelis Kyjivo sąjungininkų taip pat dar neturi aiškios pozicijos dėl Vakarų karių siuntimo į Ukrainą perspektyvos.
Vasarį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sukėlė triukšmą tarp NATO narių, kai atsisakė atmesti galimybę siųsti karius į Ukrainą.
Tačiau Ukrainai prarandant teritorijų, daugėja ženklų, kad tokios šalys, kaip Lenkija, Čekija ir Baltijos šalys, palankiai vertina šią idėją.
„Tai, kad E. Macronas sulaužė tabu kalbėti apie Vakarų šalių karių dislokavimą Ukrainoje, buvo lemiamas momentas“, – sakė I. Klyszczas.
Jis pridūrė, kad daugelis sąjungininkių dabar „atsargiai užsimena apie galimybę dislokuoti tam tikrus instruktorius ar techninę pagalbą vietoje“.
Analitinio centro „Chatham House“ vyresnysis konsultantas Keiras Gilesas (Kiras Džailsas) rašė, kad daugiau Europos lyderių turėtų „sekti E. Macrono pavyzdžiu“.
„Viešai atmesti Vakarų karių buvimą Ukrainoje nėra prasmės, nesvarbu, ar tai realus pasiūlymas kai kurioms NATO šalims, ar ne“, – sakė jis.
„Vien tokia galimybė yra viena didžiausių Kremliaus baimių“, – teigė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES: „Meta“ „mokėjimo už privatumą“ modelis pažeidžia skaitmenines taisykles
Europos Sąjunga pirmadienį apkaltino socialinio tinklo „Facebook“ savininkę „Meta“ pažeidus bloko skaitmenines taisykles, o tai atveria kelią potencialioms milijardų eurų baudoms. ...
-
Prancūzijos rinkimų dilema – be gerų pasirinkimų: kraštutiniai dešinieji ar kraštutiniai kairieji?5
Pirmasis Nacionalinės Asamblėjos rinkimų turas siurprizų nepateikė – laimėjo Marine Le Pen „Nacionalinis susibūrimas“ (RN), o Emmanuelio Macrono centristai pasiekė vos trečią vietą. Paryžiuje jau dėliojama galimų koalicijų moza...
-
Kremlius: Rusija labai akylai seka rinkimus Prancūzijoje6
Kremlius labai akylai seka rinkimų rezultatus Prancūzijoje, pirmadienį pareiškė atstovas spaudai, kai paaiškėjo, kad prancūzų kraštutiniai dešinieji savaitgalį laimėjo pirmąjį svarbių pirmalaikių parlamento rinkimų tur...
-
CNN: keliose JAV karinėse bazėse Europoje buvo įvestas padidintas parengties režimas3
Savaitgalį keliose JAV karinėse bazėse Europoje buvo įvestas padidintas parengties režimas, o pajėgų apsaugos lygis buvo padidintas iki antros pagal rimtumą, nes nerimauta, kad prieš JAV karinį personalą ar objektus gali būtų įvykdytas tero...
-
Vengrija perima pirmininkavimą ES1
Vengrija pirmadienį perima pirmininkavimą Europos Sąjungai ir žada būti „sąžininga tarpininkė“, nepaisant plačiai paplitusio susirūpinimo dėl, kritikų nuomone, į autoritarizmą krypstančios, Rusijai palankios vyriausybės. ...
-
Seulas: Šiaurės Korėja paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas
Šiaurės Korėja paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, bet vienas bandymas baigėsi nesėkme, pirmadienį pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. ...
-
Liepos 1-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Liepos 1-oji, pirmadienis, 27 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 4.46 val., leidžiasi 21.59 val. Dienos ilgumas 17.13 val. Mėnulis (delčia) leidžiasi 1.26 val., teka 17.29 val. Vardadieniai: Ingvaras, Julius, Liepa, Regina, Tautrimas, Tautrimė Dat...
-
„Pride“ eitynėse Stambule – sulaikymai9
Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, sekmadienį Stambule keli šimtai žmonių trumpam dalyvavo LGBTQ „Pride“ eitynėse, nors vietos valdžia jas uždraudė. ...
-
Rinkėjų apklausa: Prancūzijos pirmalaikiuose rinkimuose pirmauja RN ir jo sąjungininkai4
Pirmame Prancūzijos parlamento pirmalaikių rinkimų ture pirmauja kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) ir jo sąjungininkai, rodo rinkėjų apklausa, kurios rezultatus sekmadienį, užsidarius rinkimų apylinkėms, skelbia leidi...
-
JK vyriausybė perspėja apie Rusijos kišimosi į rinkimus grėsmę3
Jungtinės Karalystės premjero pavaduotojas sekmadienį perspėjo, kad artėjant šalies visuotiniams rinkimams susiduriama su grėsme, kurią kelia priešiški veikėjai, pavyzdžiui, Rusija, siekiantys daryti įtaką Britanijos demokratini...