Armėnai penktadienį mini tragiškų įvykių, kai Osmanų imperijos pajėgos išžudė iki 1,5 mln. jų tautiečių, 100-ąsias metines, o Prancūzija pareikalavo, kad Turkija pripažintų tas 1915 metais pradėtas žudynes genocidu.

Per jaudinančią ceremoniją sostinėje Jerevane Prancūzijos lyderis paragino Turkiją imti vartoti „kitus žodžius“, omenyje turėdamas Ankaros atsisakymą Osmanų imperijos vykdytas armėnų žudynes pripažinti genocidu.

„Turkijoje jau yra pasakyta svarbių žodžių, bet tebesitikima kitų žodžių, kad bendras sielvartas taptų bendra lemtimi“, – sakė Francois Hollande'as (Fransua Holandas) klausytojams, tarp kurių buvo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kipro lyderis Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) ir Serbijos vadovas Tomislavas Nikoličius, taip pat apie 60 kitų šalių delegacijų nariai.

„Aš lenkiuosi aukų atminčiai ir atėjau pasakyti savo draugams armėnams, kad mes niekada nepamiršime tragedijos, kurią patyrė jūsų tauta“, – sakė F. Hollande'as.

Kremliaus vadovas savo ruožtu pareiškė, kad Rusija stovi petys į petį su buvusia sovietine Armėnija.

„Nėra ir negali būti jokio pateisinimo masinėms žmonių žudynėms, – sakė V.Putinas, kuriam sakant kalbą memoriale ant vienos kalvos Armėnijos sostinėje klausytojai plojo atsistoję. – Šiandien mes gedime kartu su armėnų tauta.“

V.Putinas per šią ceremoniją pažėrė užuominų apie konfliktą Ukrainoje, dėl kurio Rusija smarkiai susipriešino su Vakarų šalimis, atkreipdamas dėmesį apie stiprėjančius „radikalius nacionalistus“ ir rusofobiją.

Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas padėkojo į minėjimą atvykusiems lyderiams ir kitiems svečiams.

„Esu dėkingas visiems tiems, kurie yra čia tam, kad dar kartą patvirtintų savo įsipareigojimą žmogiškosioms vertybėms, pasakytų, kad niekas nepamiršta, kad po šimto metų mes prisimename“, – sakė armėnų lyderis.

Anksčiau penktadienį jis padėjo vainiką ant kalvos viršūnėje įrengto memorialo aukų atminimui.

Apsiniaukusią lietingą dieną užsienio diplomatai vėliau dėjo po vieną geltoną rožę į vainiką, padėtą prie įspūdingo 44 metrų aukščio obelisko, simbolizuojančios tautos atgimimą.

Vėliau penktadienį šimtai tūkstančių žmonių dalyvaus procesijoje prie genocido memorialo, kuris yra lankomiausias paminklas Armėnijoje, nešdami žvakes ir gėles, kurias dės prie amžinosios ugnies.

Tragedijos metines taip pat minės didelės armėnų diasporos nariai daugelyje miestų, tarp jų Niujorke, Paryžiuje ir Beirute. Daugelio šių žmonių protėviai buvo pabėgėliai, pasklidę pasaulyje, gelbėdamiesi nuo žudynių, kurios tęsėsi iki 1917 metų.

Atminimo renginiuose Jerevane vykstančių atminimo renginių užsienio svečių sąrašas atspindi nesutarimus tarptautinėje bendruomenėje dėl Armėnijos pastangų, kad žudynės būtų visuotinai pripažintos genocidu.