Rytoj įvyksiantys Rusijos Dūmos rinkimai niekam aistrų nekelia. Vienintelė intriga – Vladimiro Putino likimas po jų.

Parlamento rinkimai dažniausiai reiškia permainas valstybėje. Bet tik ne Rusijoje. Todėl didžiulės šalies rinkėjai yra gana ramūs ir apatiški. Juk rezultatas žinomas iš anksto. Jį dar prieš dvi savaites pagarsino premjeras Viktoras Zubkovas. Nepaisydamas rinkimų įstatymo nustatytų apribojimų, jis pareiškė, kad prezidento V.Putino vadovaujama „Vieningoji Rusija“ laimės rinkimus ir „suformuos veiksmingą parlamento daugumą“.

Primena sovietmetį

Laukiama, kad iš viso savo valią per rinkimus pareikš apie 60 proc. rinkėjų. Tačiau gali būti, kad realiai balsuoti eis dar mažiau žmonių. Dalis Rusijos gyventojų nemato prasmės balsuoti, nes šie rinkimai labai primena sovietmetį, kai piliečiai neturėjo jokio pasirinkimo ir tik „atlikdavo savo pilietinę pareigą“.
Kaip pažymėjo „Levados“ centro direktorius Levas Gudkovas: „Šių rinkimų prasmė – užkonservuoti esamą padėtį.“ Konkurencijos stoka, pasak jo, lemia tai, kad į šiuos rinkimus žmonės rinksis vangiai.
Rinkėjų abejingumą, L.Gudkovo teigimu, lemia ir tai, jog daug kas mano, kad rinkimai nebus sąžiningi. „Apie ketvirtadalį rinkėjų mano, kad rezultatai bus klastojami „Vieningosios Rusijos“ naudai“, – sakė jis.
Maskvoje netyla kalbos, neva regionų vadovams įsakyta, kad „Vieningoji Rusija“ jų teritorijoje privalo turėti nuo 75 iki 80 proc. balsų. Dalis vietos lyderių dar prieš rinkimus ėmėsi veikti. Studentams ir gamyklų darbininkams buvo įsakyta rinktis į proprezidentinius mitingus, o verslininkams išsiuntinėti reikalavimai paremti V.Putiną, tiksliau „Vieningąją Rusiją“.
Rusijos rinkimuose intrigos nesitiki ir Vakarai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) net nesiunčia profesionalių ekspertų stebėti balsavimo. Tiesa, Rusijos valdžia pati sudarė kliūtis tarptautiniams stebėtojams. Apribojusi jų skaičių Maskva neskubėjo išsiųsti kvietimų ir išduoti vizų.
Iš karto po to, kai ESBO atsisakė siųsti savo stebėtojus, politologas Dmitrijus Oreškinas pareiškė: „ESBO sprendimas reiškia neigiamą rinkimų vertinimą, tačiau net jei stebėtojai ir būtų atvažiavę, vargu ar šis vertinimas būtų kitoks.“
Tiesa, stebėti rinkimų atvyko ESBO Parlamentinės Asamblėjos deputatai, bet jų vertimo reikšmė neprilygsta profesionalų įvertinimui.
Vis dėlto rinkimus demokratiniais neabejotinai pripažins gretimų šalių (Baltarusijos, Kazachijos ir t. t.) ekspertai. Vakarų nuomonę geriausiu atveju rusai ignoruos arba, kaip jau įprasta, pasiūlys iš pradžių „susitvarkyti savo kieme“. V.Putinas jau įspėjo nesikišti į Rusijos vidaus reikalus.

Protestuoti neleido

Nepaisant prognozių dėl garantuoto „Vieningosios Rusijos“ laimėjimo, rinkiminės kovos neatsisakė opozicija. DJS netgi pamėgino pašalinti pirmu numeriu „Vieningosios Rusijos“ kandidatų sąraše esantį prezidentą V.Putiną. Jie kreipėsi į aukščiausiąjį teismą reikalaudami panaikinti V.Putino registraciją. Opozicinės partijos lyderių manymu, jis kelis kartus yra pažeidęs rinkimų įstatymą ir naudojosi tarnybine padėtimi. Tačiau teismas į skundą neatsižvelgė.
Kita opozicinė partija „Jabloko“ savo ruožtu pranešė apie rinkimų kampanijos pažeidimus. Pskove buvo nusiaubtas jų štabas, o Dagestane nužudytas regiono lyderis.
Apie bandymus bauginti pranešė ir DJS. Partijos biure Sankt Peterburge buvo apsilankę jėgos struktūrų atstovai. Jie atliko kratą. Teisėsaugos pareigūnai ieškojo „ekstremistinio pobūdžio“ literatūros. Be to, Centrinė rinkimų komisija iš rinkimų maratono pašalino kelis DJS regionų lyderius.
Opozicijos jėgos surengė ir protesto akcijas. Tačiau „Nepritariančiųjų žygius“, kurie buvo organizuoti nepaisant miestų administracijų draudimo, išvaikė specialiosios milicijos pajėgos, o opozicijos lyderiai buvo sulaikyti.

Išaiškės V.Putino planai

Rinkimus į Žemuosius parlamento rūmus Kremliui artimi politologai vadina „referendumu“ dėl pasitikėjimo V.Putinu. Kitaip tariant, balsuojantieji už „Vieningąją Rusiją“ taip tarsi išreikš paramą prezidentui ir kartu suteiks galimybę jam likti valdžioje.
„Po rinkimų, kai nugalės „Vieningoji Rusija“, liaudis veikiausiai paprašys prezidentą pasilikti“, – sakė savo pavardės nenorėjęs atskleisti vienas analitikas. Viskas, pasak jo, „atrodys kaip ekspromtu priimtas sprendimas po pasitarimo su masėmis“.
Tokios įvykių eigos neatmeta ir Rusijos verslininkų ir pramonininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Šochinas. Verslininkas, kuris nuspėjo Boriso Jelcino pasitraukimo scenarijų, mano, kad tai realu, nors „ne visai atitinka Konstitucijos dvasią“.
Tikėtina, kad būtent dėl to lapkričio 15 d. Tverėje buvo įsteigtas judėjimas „Už Putiną“. Judėjimo įsteigimas užbaigė vadinamųjų putingų (mitingai, kurių dalyviai ragino V.Putiną kandidatuotis trečiai kadencijai) maratoną. Neva paprastų žmonių inicijuotą judėjimą iš tikrųjų kuruoja prezidento administracija.
Kaip įteisinti V.Putino tolesnį valdymą, svarstoma jau seniai. Jam netgi buvo pasiūlyta tapti tautos „moraliniu lyderiu“. Tokiu faktiniu šalies monarchu ilgus metus laikytas kinų pilkasis kardinolas Dengas Xiaopingas. Tačiau šią idėją, kaip rodo apklausų rezultatai, palaikė vos 35 proc. šalies gyventojų.
Prezidentui dar neišreiškus pritarimo nė vienai idėjai, variantus, kaip įteisinti jo valdžią, siūlę politikai galiausiai sustojo ties tuo, kad V.Putinas pats nuspręs, koks bus jo statusas toliau valdant Rusiją.