- Deividas Kubikis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasirodžius pranešimams apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, Baltijos šalių ir suomių lyderiai teigia bendradarbiaujantys ir renkantys informaciją bei ragina be reikalo nepasiduoti sumaiščiai.
Tuo metu Kremliaus atstovas tvirtina, kad planai – nepolitiniai.
Pagal Rusijos gynybos ministerijos parengtą dokumentą, Kremlius ketina dalį Baltijos jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis, skelbia „The Moscow Times“.
Tokius rusų planus keisti jūrines sienas Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) pavadino sąmoninga Kremliaus eskalacine provokacija.
„Tokie Rusijos Federacijos veiksmai vertinti kaip sąmoninga, kryptinga, eskalacinė provokacija, siekiant bauginti kaimynines valstybes ir jų visuomenes. Tai dar vienas įrodymas, Rusijos agresyvi ir revizionistinė politika kelia grėsmę kaimyninių valstybių ir visos Europos saugumui“, – rašoma trečiadienį Lietuvos URM išplatintame pranešime.
Lietuvos URM trečiadienį kviečiasi Rusijos atstovą išsamaus paaiškinimo bei koordinuojasi savo atsaką su partneriais.
Suomių prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) socialiniame tinkle „X“ savo ruožtu teigė, kad šalies pareigūnai tiria informaciją apie planus keisti jūrines sienas Suomijos įlankoje ir kad „Rusija šiuo klausimu su Suomija nesusisiekė“.
„Suomija veikia kaip visada: ramiai ir remdamasi faktais“, – sakė jis.
Ragina laikytis JT konvencijų
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen „X“ pareiškė, kad Rusija turėtų laikytis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, ir teigė, kad Maskva sėja sumaištį.
„JT jūrų teisės konvencijoje yra nuostatų dėl pakrantės valstybių jūrinių zonų nustatymo; įskaitant jų persvarstymą. Manome, kad Rusija, kaip Konvencijos šalis, imsis atitinkamų veiksmų. Reikėtų nepamiršti, kad sumaišties kėlimas taip pat yra hibridinė įtaka. Suomija nebus sutrikdyta“, – rašė ji.
Negaliu atmesti, kad šis pranešimas yra bandymas pasėti sumaištį, bet mes išlaikome šaltą protą.
Vėliau, lankydamasi Valimos pasienio poste, E. Valtonen ramino, kad nėra pagrindo įžvelgti jokių provokacijų, susijusių su galimais Rusijos ketinimais keisti jūrines sienas, juolab kad kol kas nesama oficialios informacijos apie Maskvos planus.
„Tai, kad mes keliame didelį triukšmą dėl kažko, kam to visai nereikia, gali tik pasitarnauti kaimynei Rytuose“, – E. Valtonen citavo suomių nacionalinis transliuotojas „Yle“.
„Mūsų nacionaliniuose teisės aktuose taip pat numatyta, kad laikas nuo laiko, galbūt kas 30 metų, jūrų teritorijų sienos yra tikrinamos ir, jei reikia, keičiamos“, – sakė ministrė.
Baltijos šalys reiškia solidarumą
Reaguodamas į pranešimą dėl ketinimų keisti jūrines sienas, Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cachna) „X“ teigė, kad šalis „palaiko glaudžius ryšius su Suomija ir Lietuva“, ir vylėsi, kad rusai laikysis tarptautinės teisės.
„Negaliu atmesti, kad šis pranešimas yra bandymas pasėti sumaištį, bet mes išlaikome šaltą protą“, – rašė jis.
Latvių užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė taip pat teigė, kad Ryga palaiko ryšius su kaimyninėmis šalimis ir aiškinasi situaciją.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį tvirtino, kad Rusijos gynybos ministerijos siūlymas atnaujinti Rusijos sienų Baltijos jūroje koordinates nėra politiškai motyvuotas. Visgi, jo teigimu, „konfrontacijos lygis regione reikalauja imtis priemonių šalies saugumui užtikrinti“.
Kaip nurodoma Rusijos teisės aktų sistemoje, projektas šiuo metu derinamas. Planuojama, kad jis įsigaliotų nuo 2025 metų sausio.
Šalies Gynybos ministerijos parengtame projekte tvirtinama, jog jūrinę sieną ketinama keisti, kadangi sienos buvo nustatytos remiantis XX a. vidurio žemėlapiais ir „visiškai neatitinka šiuolaikinės geografinės situacijos“. Projekte teigiama, kad Rusijos Federacijos bazinė linija Suomijos įlankoje nesitęsia ir neužsidaro Rusijos teritorija, o tai neleidžia Maskvai nustatyti šalies vidaus vandenų išorinės sienos.
Anot „The Moscow Times“, Rusijai priėmus pokyčius, tokiu būdu būtų pakeistos taškų, nustatančių bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Rusijos Federacijos teritorinės jūros plotis, padėtis, taip pat gretimos zonos prie kranto ir salų geografinės koordinatės.
Pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė ketina pakoreguoti koordinates Yahi, Sommers, Holland, Rodscher, Maly Tyuters, Vigrund salų rajone, taip pat prie Narvos upės šiaurinio įplaukos kyšulio. Pasienyje su Lietuva bus peržiūrėta Kuršių nerijos zona, Tarano kyšulio, kyšulio į pietus nuo Tarano kyšulio, taip pat Baltijos nerijos rajonai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Turkijos prezidentas siekia plėsti prekybą su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė norintis plėsti Ankaros ir Maskvos prekybą. ...
-
Kremlius: J. Bidenas žlugdo D. Trumpo taikos planus
Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. ...
-
J. Borrellis Libane paragino nedelsiant nutraukti ugnį kare tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Libano sostinę derybų, paragino „nedelsiant sudaryti paliaubas“ kare tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. ...
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
M. Podoliakas: V. Putino grasinimai yra absoliučios baimės išraiška
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. ...
-
Klimato konferencijoje patvirtinta anglies dioksido kreditų sistema
Klimato konferencijoje COP 29 šalys šeštadienį susitarė priimti 6 straipsnį, kuriuo sukuriamos rinkos, kuriose būtų galima prekiauti anglies dioksido taršos teisėmis. ...
-
Švedijos pakrančių apsauga stebi kinų laivą, kuris gali būti susijęs su kabelių apgadinimu
Po to, kai Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai kabeliai, ir Švedijos pakrančių apsauga ėmė stebėti kinų laivą, buvusį netoli vieno kabelių. „Galime patvirtinti, kad pasiuntėme vieną didžiausių savo laivų“, – ...
-
Rumunijoje vyksta prezidento rinkimai
Rumunijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose balsavimo teisę turi beveik 19 mln. piliečių. ...
-
Apie kovai su klimato kaita skirtus milijardus dolerių: šis dokumentas yra tik optinė iliuzija3
Pasaulis sekmadienį klimato kaitos konferencijoje COP 29 Azerbaidžane patvirtino sunkiai suderėtą susitarimą dėl klimato kaitos. ...
-
Lapkričio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 24-oji, sekmadienis, 47 savaitė. ...