Suomijos tarptautinių reikalų instituto (FIIA) tyrėja Iro Sarkka naujienų agentūrai AFP sakė, kad susitikimo metu turėtų būti paskelbta apie NATO patruliavimo misiją. Jos tikslas – atgrasyti ir stebėti veiklą „po vandeniu, virš vandens ir jūros paviršiuje“.

Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

Dėl sabotažų kaltinamas Rusijos „šešėlinis laivynas“ – laivai, gabenantys naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo paskelbtas embargas.

Šie senstantys laivai dažnai eksploatuojami pasitelkiant neskaidrią nuosavybę ar be tinkamo draudimo.

Pirmadienį kreipdamasis į Europos Parlamentą (EP) NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, jog reikia parodyti, kad veiksmai prieš povandeninius kabelius neliks be atsako.

„Taip pat stiprinsime NATO karinį buvimą regione ir, žinoma, aptarsime šešėlinį laivyną bei ką dėl jo daryti, todėl reaguojame ir toliau sieksime užtikrinti, kad jokia šalis negalėtų mūsų išnaudoti, kontroliuoti mūsų infrastruktūros ar trikdyti mūsų visuomenių“, – nurodė M. Rutte.

Antradienį vyksiančiame NATO Baltijos šalių lyderių susitikime dalyvaus ir Aljanso vadovas.

NATO buvimo stiprinimas

Suomijos prezidento Alexander'o Stubbo kanceliarijos išplatintame pranešime teigiama, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama „NATO buvimo Baltijos jūroje stiprinimui ir atsakui į Rusijos šešėlinio laivyno keliamą grėsmę“.

A. Stubbas susitikimą rengia kartu su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu.

Suomių prezidentas taip pat pažadėjo „imtis priemonių, reikalingų svarbiai povandeninei infrastruktūrai apsaugoti“.

Tikimasi, kad prie diskusijų prisijungs Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos vadovai, taip pat Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen.

Gruodžio 25 dieną buvo pažeistas elektros kabelis „Estlink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai lapkričio 17–18 dienomis buvo pažeisti du Baltijos jūros telekomunikacijų kabeliai Švedijos teritoriniuose vandenyse.

Dėl Kalėdų dieną įvykusio incidento įtarimų sukėlė su Kuko Salų vėliava plaukiojantis tanklaivis „Eagle S“, kuris, kaip manoma, priklauso „šešėliniam laivynui“.

Reaguodama į šiuos incidentus, NATO gruodžio pabaigoje paskelbė, kad padidins savo buvimą regione.

„Kiek laiko truks ši galima operacija ir kokie bus jos įgaliojimai, manau, paaiškės (antradienį)“, – sakė I. Sarkka.

Tyrėja pridūrė, kad NATO jau anksčiau yra vykdžiusi panašias misijas Viduržiemio jūroje.

„Pastarųjų mėnesių veiksmai, susiję su Rusijos šešėliniu laivynu ir sabotažu, paskatino NATO gerinti savo informuotumą apie padėtį jūroje Baltijos jūros regione“, – pridūrė ji.

I. Sarkka sakė, kad visapusiška NATO operacija būtų „atgrasymo priemonė ir strateginis signalas“, rodantis, kad Aljansas reaguoja į pastarųjų mėnesių incidentus ir yra pasirengęs imtis atitinkamų priemonių.