Organizatoriai savo ruožtu teigė, kad 200 tūkst. žmonių atvyko pasmerkti Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), kuri pažeidė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų galiojantį nerašytą Vokietijos politinių jėgų susitarimą nedirbti su kraštutiniais dešiniaisiais nacionaliniu lygmeniu.

Mitingui prasidėjus prie Bundestago, Vokietijos parlamento pastato, kai kurie protestuotojai skandavo šūkius, tarp jų „Gėda jums, CDU“, o po to patraukė link partijos būstinės.

Kiti kaltino CDU, šiuo metu pagrindinę opozicinę partiją, ir jos lyderį Friedrichą Merzą, kad jie sudarė paktą su velniu, siekdami kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) paramos, kad būtų priimtas antiimigracinis įstatymas.

„(Norime) sukelti kuo daugiau triukšmo ir paraginti partijas, save vadinančias „demokratinėmis“, apsaugoti šią demokratiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė 34 metų protestuotoja Anna Schwarz.

Ji pirmą kartą prisijungė prie politinio mitingo, pabrėžusi, kad „nebegalime daugiau nukreipti žvilgsnio, tai pernelyg rimta“.

Praėjusią savaitę, likus mažiau nei mėnesiui iki pirmalaikių federalinių rinkimų, CDU siekis gauti kraštutinių dešiniųjų AfD paramą parlamente sukėlė visuotinį pasipiktinimą Vokietijoje.

Taip F. Merzas, pirmaujantis apklausose prieš vasario 23 dienos balsavimą, sulaužė dešimtmečių senumo „ugniasienę“, sukurtą po nacistinės Vokietijos teroro.

„Kelia siaubą“

Trečiadienį abi partijos priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria siekiama sustabdyti pasienyje dokumentų neturinčius užsieniečius, įskaitant prieglobsčio prašytojus.

Penktadienį joms nepavyko priimti ginčytino įstatymo, kuriuo siekiama dar labiau apriboti imigraciją, tačiau tabu dirbti kartu buvo sulaužytas.

„Penktadienį buvau labai susinervinusi, visą dieną su draugais stebėjau debatus Bundestage“, – sakė 33 metų protestuotoja Oez, kuri nenurodė savo vardo ir pavardės.

„Gyvai matyti, kaip CDU kalba, o AfD – ploja ir atvirkščiai, kelia siaubą“, – pridūrė ji.

Tačiau ji sakė, kad ją nuramino mitingo dalyvių aktyvumas.

„Šiandien turime parodyti, kad mūsų, ginančiųjų demokratiją, yra daugiau nei jų“, – teigė demonstrantė.

Visuomeninio transliuotojo ARD duomenimis, jau šeštadienį įvairiuose Vokietijos miestuose, įskaitant Hamburgą, Leipcigą, Kelną ir Štutgartą, protestavo daugiau kaip 220 tūkst. žmonių.

„Kaip galime juo pasitikėti?“

Centro kairiųjų kancleris Olafas Scholzas socialiniame tinkle „X“ sakė, kad šimtai tūkstančių žmonių atėjo pasiųsti žinią: „Niekada su kraštutiniais dešiniaisiais“.

Jis įspėjo, kad konservatoriai ir kraštutiniai dešinieji netrukus gali suvienyti jėgas ir kartu valdyti šalį, kaip jau yra buvę kitur Europoje, įskaitant kaimyninę Austriją.

Net jei F. Merzas ir atmetė valdymo su AfD galimybę, „jis jau praėjusią savaitę išdavė savo žodį“, AFP sakė protestuotoja Matina Beibel.

„Tad kaip galime juo pasitikėti?“ – abejojo ji.

Netgi F. Merzo pirmtakė, buvusi CDU vadovė ir ekskanclerė Angela Merkel retame pasisakyme pavadino pasirėmimą AfD parama klaida.

F. Merzas griežtai kritikavo AfD ir pažadėjo niekada nevaldyti kartu su ja.

Tačiau jis taip pat pažadėjo, kad imigracijos klausimu jis pakeis labiau centristinių pažiūrų savo pirmtakės ir partijos varžovės A. Merkel atvirų durų politiką.

Tai įvyko po to, kai policija sulaikė afganistanietį, peiliu puolusį darželinukų grupę.

Tai buvo naujausias iš kelių mirtinų išpuolių, kurie aptemdė nuotaiką Vokietijoje dėl pastaraisiais metais atvykusių milijonų karo pabėgėlių ir kitų prieglobsčio prašytojų.

F. Merzas, kurio partijos populiarumas apklausose siekia 30 proc., tikisi, kad, imdamasis spręsti imigracijos problemą, jis patrauks savo pusėn rinkėjus, kuriuos vilioja griežta prieš imigrantus nukreipta AfD politika.

Kritikai tvirtina, kad tai rizikingas žingsnis, kuris tik pataikauja kraštutinėms Vokietijos politikos jėgoms šalyje, vis dar siekiančioje išpirkti kaltę dėl nacių režimo ir Holokausto.

AfD pagal apklausas atsilieka nuo CDU ir užima antrąją vietą su 20–22 proc. balsų.