Abi šalys išreiškė atsargią viltį, kad pavyks pagerinti bendravimą ir užkirsti kelią konfliktams, dviems didžiausioms pasaulio ekonomikoms nesutariant įvairiais klausimais – nuo prekybos iki technologijų ir regioninio saugumo.

Tačiau pareigūnai sumenkino viltis, kad per dvi A. Blinkeno viešnagės Pekine dienas pavyks pasiekti didelių laimėjimų.

A. Blinkenas turėjo apsilankyti Kinijoje dar vasarį, bet po to, kai Jungtinės Valstijos numušė virš jų teritorijos skridusį Kinijos sekimo balioną, vizitą atšaukė.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sumenkino incidentą su oro balionu, kai A. Blinkenas išvyko į Kiniją, sakydamas: „Nemanau, kad vadovybė žinojo, kur jis yra, įtarė, kas jame yra, ir suprato, kas vyksta.“

„Manau, kad tai buvo labiau gėdinga nei sąmoninga klaida“, – šeštadienį žurnalistams sakė J. Bidenas.

J. Bidenas sakė, kad tikisi dar kartą susitikti su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) po jų ilgo ir stebėtinai šilto pokalbio lapkritį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės viršūnių susitikimo Balyje kuluaruose, kur jie susitarė dėl A. Blinkeno vizito.

„Tikiuosi, kad per ateinančius kelis mėnesius vėl susitiksiu su Xi ir kalbėsimės ne tik apie teisinius nesutarimus, bet ir apie sritis, kuriose galime sutarti“, – sakė J. Bidenas.

Tikiuosi, kad per ateinančius kelis mėnesius vėl susitiksiu su Xi ir kalbėsimės ne tik apie teisinius nesutarimus, bet ir apie sritis, kuriose galime sutarti.

Tikėtina, kad abu vadovai dalyvaus kitame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime rugsėjį Naujajame Delyje, o Xi Jinpingas kviečiamas atvykti į San Franciską lapkritį, kai Jungtinėse Valstijose vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumas.

A. Blinkenas susitiks su aukščiausiais Kinijos pareigūnais, taip pat dalyvaus bankete valstybiniuose svečių namuose „Diaoyutai“.

Jis teigė, kad sieks išvengti klaidingų vertinimų ir atsakingai tvarkyti santykius su šalimi, kurią įvairių partijų JAV politikai įvardija kaip didžiausią iššūkį Vašingtono pirmavimui pasaulyje.

„Intensyvi konkurencija reikalauja nuolatinės diplomatijos, kad konkurencija nevirstų konfrontacija ar konfliktu“, – penktadienį Vašingtone sakė A. Blinkenas.

Daug nesutarimų

Jungtinės Valstijos ir Kinija nesutaria dėl daugelio klausimų, įskaitant prekybą, technologijas ir Taivaną.

Pekinas neatmeta galimybės jėga užgrobti Taivaną ir, reaguodamas į aukščiausio rango JAV įstatymų leidėjų veiksmus, nuo rugpjūčio dukart surengė karines pratybas netoli savivaldžios demokratinės šalies.

Prieš A. Blinkeno vizitą Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas) pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi gerbti pagrindinius Kinijos interesus ir atsisakyti iliuzijos, kad bendrauja su Kinija iš jėgos pozicijų.

Pekiną ypač papiktino J. Bideno nustatyti apribojimai aukštos klasės puslaidininkių eksportui į Kiniją, Jungtinėms Valstijoms baiminantis jų karinio pritaikymo, ir noras užkirsti kelią komunistinei valstybei dominuoti naujos kartos technologijose.

Tikimasi, kad A. Blinkenas spaus Kiniją apriboti į Lotynų Ameriką siunčiamų cheminių medžiagų pirmtakų, iš kurių gaminamas fentanilis, tiekimą. Fentanilis – tai stiprus skausmą malšinantis vaistas, nuo kurio kasmet miršta dešimtys tūkstančių amerikiečių.

„Ketiname tiesiogiai aptarti šį klausimą ir ieškosime būdų, kaip sumažinti problemos mastą“, – sakė kartu su A. Blinkenu keliaujantis JAV pareigūnas.

Vašingtonas taip pat pažėrė priekaištų Kinijai dėl žmogaus teisių, o A. Blinkeno vizitas buvo pirmasis ministrų kabineto nario vizitas po to, kai Jungtinės Valstijos oficialiai apkaltino Pekiną uigūrų genocidu. Uigūrai – tai daugiausiai musulmonų mažumos grupė Kinijoje.

Sąjungininkų išlaikymas

J. Bideno administracija daug dėmesio skiria sąjungininkų išlaikymui, todėl 20 valandų trukusios kelionės per Ramiojo vandenyno regioną metu A. Blinkenas telefonu kalbėjosi su kolegomis iš Japonijos ir Pietų Korėjos.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) nuvyko į Tokiją į atskirus trišalius susitikimus, kuriuose dalyvavo Japonija, Pietų Korėja ir Filipinai.

Pastaraisiais mėnesiais Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimų dėl karinių pajėgų dislokavimo pietinėje Japonijos dalyje ir šiaurinėje Filipinų dalyje, kurios yra strategiškai arti Taivano.

Prieš išvykdamas A. Blinkenas Vašingtone taip pat susitiko su savo kolega iš sąjungininko Singapūro, kuris išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos išliks galinga valstybė, bet taip pat ras būdų sugyventi su stiprėjančia Kinija.

Singapūro užsienio reikalų ministras Vivianas Balakrishnanas (Vivianas Balakrišnanas) teigė, kad A. Blinkeno kelionė yra būtina, bet nepakankama.

„Esama esminių požiūrio ir vertybių skirtumų. Reikia laiko, kad atsirastų abipusė pagarba ir strateginis pasitikėjimas“, – sakė jis.

A. Blinkenas yra pirmasis aukščiausio rango JAV diplomatas, apsilankęs Pekine po savo pirmtako Mike'o Pompeo (Maiko Pompėjaus) vizito 2018 metais. M. Pompeo vėliau, paskutiniais Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo metais, pasisakė už neribotą konfrontaciją su Kinija.

J. Bideno administracija kai kuriose srityse, ypač puslaidininkių, žengė toliau nei D. Trumpas, tačiau išliko atvira bendradarbiavimui ribotose srityse, pavyzdžiui, klimato srityje.

Ekspertai teigia, kad Kinija įžvelgia daugiau nuspėjamumo su J. Bidenu nei su D. Trumpu, kuris kitais metais vėl sieks prezidento posto.

Danny Russelas (Danis Raselas), Baracko Obamos (Barako Obamos) antrosios kadencijos vyriausiasis diplomatas Rytų Azijos klausimais, abejojo, ar trumpa A. Blinkeno kelionė padės išspręsti esminius nesutarimus.

„Tačiau jo vizitas gali atnaujinti labai reikalingą dialogą akis į akį ir duoti ženklą, kad abi šalys nuo piktos retorikos spaudos tribūnoje pereina prie blaivių diskusijų už uždarų durų“, – sakė jis.