Bolivijos „cholos“: pelenės valdžios viršūnėse

Jos užima aukštas pareigas, dirba prestižinį darbą žiniasklaidoje, verslo reikalais keliauja į tolimą Kiniją: indėnų kilmės Bolivijos moterys išgyvena precedento neturinčius socialinio klestėjimo laikus.

Ministrė ilgomis kasomis

38-erių Nélida Sifuentes – Bolivijos ekonominės plėtros ministrė. Kad kada nors užims tokias aukštas pareigas, ji negalėjo nė susapnuoti. Tačiau faktas lieka: indėnų kilmės N.Sifuentes patikėtas ministrės portfelis. Negana to, net ir sukiodamasi aukščiausiuose politikos sluoksniuose ji gali propaguoti cholų kultūrą: dėvėti tradicinį rauktų sijonų kostiumą, fetrinę skrybėlaitę aptakiu viršumi, o ilgus plaukus pinti į dvi kasas. Būtent tokiu įvaizdžiu, sukurtu iš tradicinių moterų rūbų ir europietiško, tarp Bolivijos vyrų neprigijusio, katiliuko, jau šimtmetį išsiskiria šalies autochtonės.

"Kažkada cholos buvo stigmatizuojamos, nepriimamos į darbą nė nesigilinant į kvalifikaciją, manant, kad jos nemoka ne tik skaityti, bet ir galvoti", – ispanų kalba su stipriu gimtosios kečujų dialekto akcentu sako N.Sifuentes, sėdėdama ant prašmatnios odinės sofos savo biure La Pase. Tačiau laikai pasikeitė. Ir ji – geriausias šių permainų įrodymas.

Iš neturtingos valstiečių šeimos kilusi N.Sifuentes mokyklą turėjo mesti būdama 11 m. – reikėjo dirbti tėvų ūkyje. Tačiau iš prigimties komunikabili ir aktyvi mergaitė ūgtelėjusi įsiliejo į savojo kaimo aktyvistų gretas. Nors dar paauglystėje pradėjo dirbti radijo reportere, lankyti mokyklos neturėjo galimybės. Tad bendrojo lavinimo mokyklą baigė ir abitūros egzaminus išlaikė jau būdama suaugusi. Ispanų kalbos išmoko sulaukusi 25-erių.

Politikos aukštumose N.Sifuentes atsidūrė ne tik dėl milžiniškos šeimos paramos, bet ir palankiai susiklosčius aplinkybėms. Jai, kaip ir daugeliui kitų indėnų kilmės Bolivijos gyventojų, svarbų vaidmenį atliko dabartinis šalies prezidentas, iš aimarų kilęs Evo Moralesas.

N.Sifuentes jį vadina trečiuoju gimdytoju: prezidentas ne tik paskyrė ją ministre, bet ir apskritai sudarė sąlygas moterims, ypač indėnų kilmės, užimti aukštus valdžios postus ir būti matomoms viešojoje erdvėje.

Cholų įvaizdį noriai renkasi net ir tos šalies moterys, kurių gyslose – nė lašo indėnų kraujo.

Įvaizdis tapo madingas

Iki 2006-ųjų, kai E.Moralesas tapo prezidentu, neturtingiausi Bolivijos autochtonai buvo laikomi antrarūšiais piliečiais. Tačiau socialistinės, antiamerikietiškos, antikapitalistinės politikos entuziastas E.Moralesas suteikė jiems daugiau teisių, inicijavo rasizmą ir diskriminaciją draudžiančius teisės aktus. Todėl cholų šiandien galima išvysti universitetuose, kelių policijoje, valstybės institucijose.

Cholos ne tik naudojasi naujomis galimybėmis – atsivėrus durims į iki šiol draustas erdves, jos ėmė jaustis pabrėžtinai drąsiai. Užuot įsiliedamos į minią, perimdamos ne tik emancipuotų moterų gyvenimo būdą, bet ir įvaizdį, cholos liko ištikimos tradiciniam kostiumui ir net jį išpopuliarino.

Platūs raukti, 6–8 sluoksniais segimi ryškiaspalviai, ornamentuoto audinio sijonai pollera – XVIII a. mados reliktas. Įliemenuotos palaidinės gilia iškirpte ar atvirais pečiais, ryškiaspalvės margos skaros, dažnai puoštos ilgai kutais ar pinikais, masyvūs karališkas brangenybes imituojantys vėriniai, apyrankės, auskarai ir per klaidą tarp moterų išpopuliarintos fetrinės vyriškos skrybėlaitės, – jei dar neseniai šie rūbai ir žodis "chola" buvo laikomas atskirties simboliais, šiandien jie – populiarumo viršūnėje. Cholų įvaizdį noriai renkasi net ir tos šalies moterys, kurių gyslose – nė lašo indėnų kraujo.

Naujas visuomenės sluoksnis

Sociologė iš katalikiškojo La Paso universiteto Fernanda Wanderley cholų integraciją vadina vienu pagrindinių E.Moraleso pasiekimų. Nors diskriminacijos vis dar esama, tačiau jos mastai nė iš tolo neprilygsta situacijai, buvusiai prieš keturiolika metų.

Jai antrina ir Roxana Mallea. Smulki aimarų kilmės moters tamsiai mėlyna pollera ir priderinta stola šmėžuoja nacionalinio televizijos kanalo "Canal 7" redakcijos kabinetuose ir eteryje: septynerius metus ji veda pagrindinę kanalo žinių laidą. Savaime suprantama, dėvėdama tradicinį cholų kostiumą.

Į aukštumas ir R.Mallea užkopė iš visiškų visuomenės paribių. Iš savo motinos – neraštingos, tik aimarų kalba kalbančios moters – ji perėmė pagrindinę vertybę: anksti keltis ir daug dirbti. Dėl finansinių problemų R.Mallea negalėjo mokytis mokykloje, tad dienas leido dirbdama gatvės pardavėja, kol galiausiai atsirado vietos televizijoje. Kaip ir N.Sifuentes, būsimai televizijos žvaigždei mokslus teko krimsti jau subrendusiai – teisės ir komunikacijos mokslų studijas ji tęsia ir dabar.

Kečųjų ir aimarų vidurinioji klasė atsirado neseniai: prieš porą dešimtmečių jie asocijavosi su vargingiausiais Bolivijos visuomenės sluoksniais.

Per keturiolika E.Moraleso valdymo metų šalies ekonomika vidutiniškai kasmet augo 4,9 proc. Skurdo lygis beveik perpus sumažėjo, ekstremalusis skurdas – nuo 38 iki 15 proc., o bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui padidėjo nuo 1 000 iki 3 500 JAV dolerių. Anot "Neue Zuerricher Zeitung", būtent šis ekonominis pakilimas ir lėmė, kad tarp Bolivijos autochtonų iškilo vidurinioji bei aukštesnioji klasės.

Scanpix nuotr.

Verslo niša

E.Moraleso politika džiaugiasi toli gražu ne visi indėnai. Jį kritikuoja tie, kurių gyvenamosiose teritorijose esama naudingų iškasenų – vyriausybė skatina jas kasti. Tačiau autochtonų sėkmės istorijos – garsiau girdimos nei iš savo gimtinės ujamų nepatenkintųjų godos.

"Šiandien visos moterys nori būti cholos", – sako sostinėje įsikūrusio siuvimo salono "Bazar Esmeralda" savininkė Regina. Tai, kas dar prieš porą dešimtmečių atrodė neįtikėtina, šiandien yra realybė: ši chola ne tik prasimaitina, bet ir savo verslo ryšiais sujungė Boliviją su Kiniją. Jau daugiau kaip dešimtmetį kartą per metus Regina skrenda į Šanchajų, tris valandas važiuoja autobusu iki gamyklos, iš kurios gabena prekes, be kurių neįsivaizduojamas cholos apdaras: nėrinių juosteles, kutus, strazus, metalines grandinėles, plunksnas.

Ji pati, be tarpininkų, renka prekes, rūpinasi, kaip jas atgabenti konteineriais. Kelionėse Reginą lydi vyras ir vertėjas, tačiau verslą ji valdo savarankiškai. O verslas, regis, klesti. Nors kokybiškas cholos kostiumas gali kainuoti tūkstančius JAV dolerių – keli šimtai už sijoną, tūkstantis už skrybėlaitę – salono "Bazar Esmeralda" duris dažnai praveria ir indėnų protėvių neturinčios merginos. Būtent jos neretai atsiduria ir kritikų taikiklyje: chola turi gimti, būti širdyje, o ne vien rengtis, kad padidintum savo karjeros galimybes, sako jie.

Tačiau "Bazar Esmeralda" savininkei tiesa mažai rūpi: jai svarbiausia – kylanti pardavimų statistikos kreivė. Kol kas ji atspindi pačios Reginos įvaizdį: masyvūs auskarai, žiedas, geltonu metalu padengti dantys – dar viena tikros cholos siekiamybė – iš tikro aukso. 60-metė verslininkė aktyviai propaguoja cholų kultūrą: jos iniciatyva rengiamos cholų madų šou, veikia cholų modelių agentūra.

"Tai buvo galimybė išsaugoti mūsų kultūrinę tapatybę", – apie pirmąjį cholų madų šou sako Regina, neslėpdama pasididžiavimo, kad jos renginiai vyksta prašmatniausiuose šalies viešbučiuose, į kurių teritoriją dar neseniai cholos nebuvo įleidžiamos.


Atstumtųjų prezidentas: išlikimo dvikova

Ketvirtosios kadencijos siekiantis Bolivijos prezidentas E.Moralesas išgyvena populiarumo krizę. Spalio 13-ąją vykusiuose prezidento rinkimuose jis surinko daugiausia balsų, tačiau jų nepakako pergalei pirmajame ture švęsti. Gruodžio 15-ąją E.Moralesas susigrums su opozicijos lyderiu, buvusiu šalies prezidentu Carlosu Mesa. 59 metų E.Moralesas surinko 45 proc., o C. Mesa – 38 proc. balsų.

Pirmajam indėnų kilmės Bolivijos prezidentui, buvusiam kokamedžių augintojui veikiausiai pakenkė kaltinimai korupcija ir autoritarizmu. Šįmet E.Moralesas sulaukė aštrios kritikos, kai rugpjūtį ir rugsėjį šalyje šėlo didžiuliai miškų ir pievų gaisrai. Aktyvistai tvirtino, kad jo politika skatina deginti miškus ir ganyklas, kad būtų galima didinti žemės ūkio pajėgumus.

2009 m. paties E.Moraleso paskelbta Konstitucija numato, kad tas pats asmuo prezidento poste gali dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2016 m. referendume rinkėjai sužlugdė E.Moraleso bandymą užsitikrinti visuomenės paramą savo siekiui panaikinti prezidento kadencijų limitą. Tačiau vyriausybė atmetė referendumo rezultatus, o Konstitucinis Teismas, kuriame yra daug prezidento rėmėjų, leido jam siekti perrinkimo. jei laimėtų balsavimą antrajame ture, E.Moralesas prezidento pareigas eitų iki 2025 m.

Šaltinis: BNS



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas portretas
Nu tai ir pas mus chochola šėrinskienė yra.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių