- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po pirmalaikių Prancūzijos parlamento rinkimų šalies viešoji politika vis dar bus saistoma Europos Sąjungos, nors po Nacionalinės Asamblėjos paleidimo prancūzai atsidūrė politinėje nežinomybėje, rašoma tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ apžvalgoje.
Bendrovė įvertino galimas rinkimų baigtis ir teigė, kad nepriklausomai nuo jos Europos institucijos ir taisyklės varžys būsimą Prancūzijos vyriausybę.
Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas po skaudaus po partijos pralaimėjimo Europos Parlamento rinkimuose birželio 9-ąją nusprendė paleisti Nacionalinę Asamblėją.
Taip jis bando išsivaduoti iš keblios politinės situacijos, kuri susidarė po 2022 metų įstatymų leidėjų rinkimų, per kuriuos jis pelnė tik santykinę daugumą – 43 proc. vietų parlamente.
Parlamento rinkimų pirmas turas 577 rinkimų apygardose pagal Europoje unikalią paprastosios daugumos atstovavimo sistemą vyks birželio 30-ąją, o liepos 7-ąją planuojamas antras.
Šių rinkimų rezultatai turės tiesioginės įtakos vyriausybės sudėčiai.
Daug nežinomųjų
Paskelbus apie parlamento paleidimą, politinis kraštovaizdis sparčiai keitėsi. Keturios pagrindinės kairiosios partijos („Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI), socialistai, komunistai ir žalieji) sugebėjo susivienyti ir iškelti po vieną kandidatą kiekvienoje rinkimų apygardoje.
Nors LFI vis dar kels daugiausia kandidatų, šis susitarimas iš dalies padeda atkurti pusiausvyrą tarp tų, kurie vadinami „kairiųjų kairiaisiais“, ir socialistų, o tai, anot „Coface“, naudinga pastariesiems.
Tradicinės dešiniosios Respublikonų partijos (LR) lyderis Ericas Ciotti paskelbė apie susitarimą su kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniu sambūriu (RN). Tačiau jo pavyzdžiu nepasekė kiti jo partijos lyderiai.
Prezidentą E. Macroną remianti partijų koalicija, vadinama „Kartu“ (Ensemble) yra paruošusi daug kandidatų, tačiau kai kuriais atvejais nusprendė nekelti jokių, jei kandidatuoja nuosaikus dešinysis (rečiau – kairysis) dabartinis parlamentaras.
577 rinkimų apygardose yra 489 kandidatai iš „Kartu“, palyginti su 569 kandidatais 2022-aisiais.
Kadangi rinkimai vyksta dviem turais tripolėje politinėje erdvėje, labai sunku prognozuoti vietas Asamblėjoje remiantis rinkėjų ketinimais. Anot „Coface“, spėliones apsunkina tai, kad nežinoma, kaip elgsis rinkėjai, jei jų kandidatas nepateks į antrąjį turą.
Anksčiau kandidatai, kurie nepriklausė radikaliems dešiniesiems, antrajame rinkimų ture sugebėdavo užsitikrinti įvairių rinkėjų paramą. Tačiau ši vadinamojo „respublikonų fronto“ dinamika išsikvepia, teigė tarptautinė rizikų valdymo bendrovė.
Yra dar vienas neaiškumas: kandidatų skaičius antrajame ture. Į antrąjį turą gali patekti ne tik du geriausią rezultatą pasiekusieji pirmajame ture, bet ir kandidatai, surinkę daugiau kaip 12,5 proc. registruotų rinkėjų balsų.
Dėl pakankamo rinkėjų aktyvumo įvairiose apygardose susidurti antrajame ture gali ir trys kandidatai, o tai galėtų būti naudinga RN. Visgi kandidatai antrajame ture gali nuspręsti pasitraukti.
Prancūzija – Europos Sąjungos rėmuose
Jei rinkimuose triumfuos RN ir jos sąjungininkė arba kairiosios partijos, tarp Prancūzijos vyriausybės ir ES gali kilti įvairių formų įtampa.
Tokiu atveju, anot „Coface“, galimų Prancūzijos ir ES konfliktų pasekmės nenuspėjamos, tačiau iš esmės Prancūzijos narystė bloke padeda apriboti jos lyderių galimybes imtis radikalių politinių sprendimų.
Europos ir nacionaliniai teisėjai galėtų blokuoti tam tikras priemones, kurios prieštarautų pirminiams Europos teisės aktams. Prancūzijos ir Europos teisėjai jau kelis dešimtmečius sutaria, kad Europos teisė turi visišką viršenybę prieš nacionalinę teisę.
Pavyzdžiui, RN siūlo uždrausti importuoti žemės ūkio produktus, „kurie neatitinka Prancūzijoje taikomų standartų“, pirmadienį teigė kraštutinių dešiniųjų lyderis Jordanas Bardella. Tokiu atveju nacionaliniai ir Europos teismai panaikintų sprendimus.
ES sutartims atvirai prieštaraujantis sprendimas taip pat sukeltų diplomatinę įtampą tarp Prancūzijos ir daugumos kitų valstybių narių.
Be to, esant susiskaldžiusiai vyriausybei, atsakomybe už europinę politiką de facto dalijasi prezidentas ir ministras pirmininkas.
Viena vertus, prezidentas vienas atstovauja Prancūzijai Europos Vadovų Taryboje. Pripažįstama, kad prezidentui tenka lemiamas vaidmuo gynybos ir diplomatijos srityse. Kita vertus, vyriausybė priima sprendimus dėl viešosios politikos, įskaitant tuos, kurie turi lemiamą poveikį Europai, pavyzdžiui, dėl valstybės sąskaitų.
Anksčiau dėl šių priežasčių Europos politika buvo savotiškai atskirta: kasdienius reikalus Briuselyje sprendė tik vyriausybė, o dėl svarbiausių politinių klausimų derėjosi prezidentas ir ministras pirmininkas – prezidentas negalėjo vienas priimti sprendimų.
Ateityje situacija gali tapti dar painesnė, jei vyriausybės ir prezidento pozicijos bus radikaliai priešingos, pavyzdžiui, dėl Ukrainos, ir (arba) jei vyriausybė neturės absoliučios daugumos paramos parlamente.
Taip pat „Coface“ pabrėžė, kad Prancūzija jau yra stebima ES. Europos Komisija trečiadienį papeikė Prancūziją už tai, kad ji, vadovaujama prezidento, pažeidė ES biudžeto taisykles. Kitos vyriausybės veiksmai, susiję su fiskaline politika, gali susilaukti Briuselio sankcijų.
Nuo 2021-ųjų ES taip pat numatė sąlyginumo principą dėl galimybės naudotis jos biudžetu, taigi ir Europos lėšomis, teisinės valstybės principo pažeidimo atveju.
Lenkijai ir Vengrijai taikomas mechanizmas yra palyginti paprastas – jam pritaikyti reikia tik kvalifikuotos daugumos EVT. Jei kuri nors valstybė narė padarytų šiurkštų pažeidimą, kai kurios Europos Parlamento politinės jėgos galėtų paskatinti Europos Komisiją pradėti procedūrą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertas: V. Zelenskio komanda susimovė – esminiai dalykai pateikti blogai ir blogu laiku
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis grįžo iš JAV su nauju karinės pagalbos paketu, bet nepasiekęs dviejų svarbiausių tikslų – jo „pergalės planas“ nepriimtas, kaip ir negautas leidimas smogti Rusijai vakarietiškom...
-
S. Lavrovas toliau lieja tulžį ant Vakarų: Europa rengiasi savižudiškam nuotykiui
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vienareikšmiškai atmetė galimybę atnaujinti tarptautinius santykius. ...
-
Austrijoje prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose
Austrijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose ir manoma, kad juose kraštutiniai dešinieji galėtų pasiekti istorinę pergalę, nedidele persvara įveikę konservatorius. ...
-
Izraelio kariuomenės vadas užsiminė apie invazijos į Libaną galimybę2
Po „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallaho nužudymo per tikslinį oro smūgį Izraelio kariuomenės vadas Herzis Halevis užsiminė apie invazijos į kaimyninį Libaną galimybę. Jis baigė padėties vertinimą ir patvirtino ginkluotųjų pajėg...
-
Paminėtos 30-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės
Šeštadienį Švedijoje ir Estijoje paminėtos 30-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės. ...
-
J. Bidenas „Hezbollah“ lyderio nužudymą pavadino teisingumu14
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallah (Hasano Nasralos) nužudymą šeštadienį pavadino teisingumu daugybei jo aukų, įskaitant tūkstančius amerikiečių, izraeliečių ir Libano civili...
-
ES oro bendrovėms rekomenduoja vengti Libano ir Izraelio oro erdvės3
Oro bendrovės ateinantį mėnesį turėtų vengti Libano ir Izraelio oro erdvės, padidėjus oro ir raketų smūgių tarp Izraelio ir „Hezbollah“ intensyvumui, šeštadienį pareiškė Europos Sąjunga (ES). ...
-
Izraelio kariuomenė: pašalinus H. Nasrallah, pasaulis tapo saugesnis13
Izraelio kariuomenė šeštadienį pareiškė, kad dėl „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallah (Hasano Nasralos) nužudymo pasaulis tapo saugesnis, tačiau pridūrė, kad vis dar bus taikomasi į likusius aukšto rango grupuo...
-
Vidurio Europoje prieglobstį radę ukrainiečiai žada čia pasilikti: situacija Lietuvoje – kitokia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SOCMIN), 41 proc. karo pabėgėlių iš Ukrainos savo gyvenimą Lietuvoje mato iki karo pabaigos, 39 proc. sako kad čia pabus dar kelerius metus, bet planuoja grįžimą namo. Vidurio Europos situac...
-
Švedija leis anoniminiams liudytojams duoti parodymus bylose, susijusiose su gaujų smurtu2
Švedijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad imasi prieštaringai vertinamo įstatymo projekto, leidžiančio tyrimuose ir teismuose pasitelkti anoniminius liudytojus, motyvuodama būtinybe nutraukti tylos kultūrą, siejamą su gaujų s...