Berlyne jis pareiškė, kad jo šaliai reikia papildomos pagalbos kovoje su Rusija.

Pirmoji jo kelionės stotelė buvo susitikimas su prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu), su kuriuo D. Šmyhalis „aptarė karinę padėtį, sankcijų griežtinimą ir būtinybę aprūpinti Ukrainą ginklais“, pranešė pats premjeras per „Twitter“.

Vėliau sekmadienį su kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) susitiksiantis D. Šmyhalis taip pat padėkojo Vokietijai „už solidarumą su ukrainiečiais ir paramą“.

Pasak Vokietijos prezidento atstovės spaudai, F.-W. Steinmeieris patikino svečią, kad Berlynas „ir toliau patikimai palaikys Ukrainą“.

Kancleris O. Scholzas ne kartą žadėjo, kad Vokietija tvirtai rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija.

Tačiau praėjus kelioms savaitėms po Rusijos kariuomenės įžengimo į Ukrainą, Kyjivas pareiškė, kad Vokietijos pagalba per maža ir per vėlyva.

Vokietija padarė didžiulę pažangą remdama Ukrainą ginklais.

Birželį O. Scholzui aplankius Kyjivą, o Vokietijai atsiuntus ginklų, tonas pasikeitė.

„Vokietija padarė didžiulę pažangą remdama Ukrainą ginklais“, – prieš kelionę Vokietijos žiniasklaidai sakė D. Šmyhalis.

Tačiau ministras pirmininkas teigė, kad Kyjivas tikisi daugiau iš Berlyno, įskaitant „modernius kovinius tankus“, tokius kaip „Leopard 2“.

Balandį F.-W. Steinmeieris siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis tuo metu nebuvo laukiamas šalyje.

Toks atsakymas F.-W. Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai pripažinusiam, kad padarė „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, – Vokietijoje buvo plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

„Ypatinga atsakomybė“

O. Scholzo socialdemokratai istoriškai buvo persisunkę Šaltojo karo laikų draugiškų santykių gerinimo idėjomis, kurias puoselėjo jo pirmtakas Willy Brandtas (Vilis Brantas).

Scanpix nuotr.

Ši tradicija iš dalies lėmė tai, kad Vokietija iš pradžių atsisakė tiekti Kyjivui bet kokius ginklus, o po to paskelbtas sprendimas nusiųsti ukrainiečiams tik 5 000 šalmų sukėlė pyktį ir pašaipas.

Tačiau O. Scholzo koalicija, kuriai taip pat priklauso žalieji ir liberalioji partija FDP, nuo to laiko pakeitė savo poziciją.

Kyjivui, be kita ko, Vokietija pristatė haubicų, raketų paleidimo įrenginių ir priešlėktuvinių raketų.

Sunkesnė ginkluotė, pavyzdžiui, priešlėktuvinės sistemos IRIS-T, raketų paleidimo įrenginiai, montuojami ant pikapų, ir antidroninė įranga, turi būti įtraukta į kitą karinės pagalbos paketą, kurio vertė viršija 500 mln. eurų.

Ukrainiečių kariai šiuo metu Vokietijoje apmokomi naudotis tankais „Leopard“.

Pirmadienį sakydamas kalbą apie savo viziją Europai, O. Scholzas sakė, kad Vokietija prisiima „ypatingą atsakomybę“ padėti Ukrainai patobulinti savo artilerijos ir oro gynybos sistemas.

Jis pridūrė, kad Vokietija rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“.

Be to, šalis priėmė beveik milijoną ukrainiečių pabėgėlių, o 155 tūkst. vaikų iš Ukrainos šiuo metu mokosi Vokietijos mokyklose.

Prieš D. Šmyhalio vizitą O. Scholzo koalicijos partneriai žalieji, tradiciškai garsėjantys kaip pacifistai, pareiškė, kad Vokietija nori padidinti savo ginkluotės tiekimą Ukrainai.

„Karinės priemonės niekada nepadeda rasti sprendimo, tačiau kartais jos atveria galimybes politiškai išspręsti konfliktus taisyklėmis grindžiamoje pasaulio tvarkoje“, – teigiama partijos vadovybės pasiūlyme, pateiktame svarstyti kitame suvažiavime.