– Jūsų nuomonė, ar Rusijai taikomos Vakarų sankcijos efektyvios? Gal įžvelgiate spragų?

– Yra paliktos dvi pagrindinės skylės sankcijų pakete. Pirmiausiai, manau, turėtų būti įvestas gamtinių dujų importo į Europos Sąjungą (ES) embargas, nes tai yra didelė Rusijai palikta landa tiek ekonomine, tiek politine prasme. Antraip, kol tos sankcijos nėra įvestos, Rusija gali bandyti  siūlyti vienai ar kitai ES šaliai pigesnes rusiškas dujas mainais į kažką, kad ir palankesnį požiūrį. Kitas dalykas, kalbant apie finansų sistemą, Rusijos bankai nėra visiškai atjungti nuo pasaulinės sistemos, yra paliktos išimtys, pavyzdžiui, atsiskaitymo už dujas, maisto eksporto. Tos išimtys leidžia Rusijai apeiti nemažai sankcijų ir toliau vykdyti prekybą su daugeliu šalių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Esate minėjęs, kad iki šiol Vakarų sankcijos Rusijai patiems Vakarams turėjo daugiau žalos nei agresorei. Ar tai kaip nors gali pasikeisti ir kaip greitai?

– Tai keičiasi. Pirmąjį mūšį laimėjo Rusija, nes jie atlaikė tą pirmąjį šoką dėl daromų minėtų išimčių. Ir taip pat dėl lėto sankcijų įsigaliojimo, ypač dėl energetinių žaliavų eksporto. Dėl to praeitais metais Rusijos biudžeto pajamos, ypač naftos eksporto, buvo rekordinės. Tačiau pastaraisiais mėnesiais situacija Rusijoje akivaizdžiai ir sparčiai prastėja, nes naftos kaina yra žema. Rusija jau gavo už savo parduodamą naftą 40–50 JAV dolerių už barelį, kuomet biudžete kainuoja 70 JAV dolerių. Tai jau yra didžiulis smūgis. O „Gazprom“ tam tikra prasme jau pradėjo panikuoti, nes supranta, kad prarado Europos rinką. Desperatiškai ieško būdų, kaip tas dujas realizuoti, nes realiai Rusijos vietą didele dalimi užėmė kiti žaidėjai.

Rusijai tikrai bus didelis galvos skausmas, kaip paskirstyti biudžetą. Didelių išlaidų reikalauja ir karas su Ukraina. Taigi perspektyvoje nusimato, kad jai teks pradėti veržtis diržus.

– Kalbėdami apie sankcijas dažniausiai turime galvoje naftą ir dujas. Ar tai yra būtent tos sankcijos, kurios veikia labiausiai?

– Priklauso nuo to, koks yra sankcijų tikslas. Jeigu tikslas sumažinti Rusijos galimybes finansuoti karinę invaziją Ukrainoje, tuomet sankcijos turėtų būti nukreiptos būtent į naftą ir dujas, nes tai pagrindinės Rusijos pajamos. Vis dėlto didžioji dalis sankcijų yra nukreiptos į šiek tiek ilgesnį laikotarpį. Jos užtikrins Rusijos ekonominę stagnaciją ir ilgalaikę recesiją, nes tiesiog nebeturi prieigos prie daugelio technologijų. Ir net Rusijai prijaučianti Kinija neskuba jai ištiesti pagalbos rankos. Matome, kad Rusija turi didelių iššūkių. Ilguoju laikotarpiu jos ekonominė perspektyva gana niūri.

– Suomių ekspertų vertinimu, rusai dėl naftos lubų kasdien netenka maždaug 170 mln. dolerių. Ar tai yra reikšminga suma Rusijos ekonomikai? Ir kas pasikeis vasario 5 dieną, kai bus įvestos ir perdirbtos naftos kainos lubos?

– Taip, tai yra reikšminga suma. Kaip minėjau, Rusija šių metų biudžete yra suplanavusi 70 JAV dolerių už barelį kainą, lubos yra 60 JAV dolerių už barelį, bet faktiškai ji už savo naftą gauna kiek daugiau nei 40 JAV dolerių už barelį. Pagrindinė priežastis ta, kad praktiškai turi tik du pagrindinius  pirkėjus – Kiniją ir Indiją, dar dalinai prisideda ir Turkija. Tos šalys žino, kokia sudėtinga Rusijos situacija ir tuo naudojasi – išsideri labai geras kainas. Tam tikra prasme Rusija nuvarė save į kampą – nusipjovė šaką, ant kurios sėdi. Jeigu tendencijos bus tokios, kokios yra pastaraisiais mėnesiais, padėjo dar ir šilta žiema Europoje, tai Rusijos pajamos iš dujų ir naftos eksporto šiais metais bus gerokai mažesnės nei praėjusiais. Skirtumas gali siekti apie 3–4 karto.

– Apie kokią sumą mes galėtume kalbėti, kai bus nustatyta viršutinė riba perdirbtiems rusiškos naftos produktams?

– Vėlgi, sunku pasakyti, kaip persiskirstys rinka. Iš kur tų produktų gaus ES. Taigi reikėtų šiek tiek palaukti ir pasižiūrėti, koks bus galutinis rezultatas. Dalis analitikų tikėjosi, kad dėl naftos embargo gali pakilti pasaulinė naftos kaina, bet to nenutiko, ji netgi sumažėjo. Ir tie nuostoliai Rusijai buvo gerokai didesni. Dabar kol kas Rusija viliasi, kad tas trūkumas, deficitas padės pakelti kainas.

Žygimantas Mauricas/ J. Elinsko (BNS) nuotr.

– Ar yra kokių nors signalų, kad rusams kasdienis gyvenimas iš tiesų blogėja ir kad jie tikrai jaučia karo kainą?

– Kol kas dar labai stipriai nejaučia, nes, kaip minėjau, buvo rekordinės pajamos už naftą ir dujas praeitais metais. Tačiau, manau, kad tas laikas – ne už kalnų, kada Rusija turės pradėti mažinti išlaidas, ypač socialinei apsaugai bei vidaus ekonomikai, nes pajamos mažėja. Deficitas jau gruodžio mėnesį buvo labai didelis. Jeigu tai tęsis visus šiuos metus, Rusijai tikrai bus didelis galvos skausmas, kaip paskirstyti biudžetą. Ir nepamirškime, kad didelių išlaidų reikalauja karas su Ukraina. Taigi perspektyvoje nusimato, kad Rusijai teks pradėti veržtis diržus.