Rusijos planai Kaliningrado sritį paversti Baltijos šalių energetikos donore žlunga. Maskva iš esmės pripažino, kad jos ambicijos buvo nepamatuotos. Lietuva saviškes dar matuoja.

Svarstys ir ieškos pirkėjų

Šaltinis, susipažinęs su Rusijos atominės energetikos korporacijoje „Rosatom“ vykusio pasitarimo rezultatais, šią savaitę pranešė, kad Kaliningrado srityje statomoje Baltijos atominėje elektrinėje (BAE) vietoj planuotų dviejų bendro 2300 megavatų galingumo reaktorių gali būti įrengti mažesnio galingumo reaktoriai. Maskva iš esmės pripažino, kad Lietuva, Latvija ir Estija, nuo sovietmečio laikų tebeprijungtos prie bendro elektros tinko su Rusija, netolimoje ateityje atsijungs ir įsilies į europinį tinklą, todėl Kaliningrado sritis elektros pertekliaus tiesiog neturės kur dėti.

„Rosatom“ ketina per mėnesį apsvarstyti pasiūlymus dėl reaktorių tipų. Neskubėdama atsisakyti didelio galingumo reaktorių, korporacija tuo pat metu ieškos pirkėjų elektros eksportui.

BAE statybos prasidėjo 2010 m. „Rosatom“ ketino parduoti 49 proc. elektrinės akcijų keliems Europos investuotojams, suinteresuotiems pirkti elektrą iš būsimos elektrinės.

Izoliacija – labiau tikėtina

Pasak Rusijos laikraščio „Komersant“ apžvalgininko Vladimiro Džagutos, dabar Kaliningrado srities energetikai lieka du vystymosi keliai: išeiti į Europą paskui Vilnių arba dirbti izoliuotai.

Norint sinchronizuotis su Europa reikės Lietuvos sutikimo: dabar visos jungtys, kertančios regiono sieną, eina tik į Lietuvą. Tačiau, anot vieno iš „Komersant“ pašnekovų, ši perspektyva pareikalautų papildomų tinklo pajėgumų, o tam Vilnius nepasirengęs. Derybos su Lenkija dėl naujų jungčių statybos taip pat kol kas bevaisės. O kiek fantastiškai skambantis pasiūlymas nutiesti elektros kabelius po vandeniu į Vokietiją, anksčiau svarstytas bendrovės „Inter RAO JES“, kol kas taip ir lieka tik idėja.

Taigi, anot V.Džagutos, Kaliningrado srities energetinės izoliacijos variantas dabar svarstomas kaip labiau tikėtinas.

„BAE projektas atsirado 2008 m. balandį, ištrauktas kaip triušis iš fokusininko kepurės: “Rosatom„ inicijavo šios elektrinės projektą kaip pamainą Briuselio reikalavimu uždarytai Lietuvos Ignalinos atominei elektrinei, – apibendrino V.Džaguta. – Projekto sėkmės atveju Kaliningrado regionas galėtų tapti esmine Baltijos šalių energetikos sistemos grandimi. Tačiau neatmestina, kad dabar ginčai dėl jungčių su kaimynais ir abiejų pusių politinės ambicijos lygiai taip pat žaibiškai uždarys šią atominę.“

Nepamatuotos ambicijos

Rusijos „Greenpeace“ energetikos skyriaus vadovo Vladimiro Čiuprovo nuomone, geriau atsisakyti BAE statybų dabar, kad ir patyrus tam tikrų nuostolių, nei toliau investuoti pinigus į aiškiai nuostolingą projektą.

„Po to, kai ES šalys atsisakė pirkti būsimos elektrinės elektrą ir žlugo derybos su Europos investuotojais, tapo aišku, kad BAE energijos perteklių turinčiame regione – tai beprotiška avantiūra, neturinti jokios ekonominės prasmės“, – teigė V.Čiuprovas.

„Greenpeace“ atstovas priminė, kad „Rosatom“ projektai užsienyje Rusijos mokesčių mokėtojams kainuoja dešimtis milijardų dolerių. BAE statyboms buvo planuojama skirti 10 mlrd., tiek pat iš Rusijos biudžeto skirta Astravo atominei elektrinei Baltarusijoje. Planuojamai keturių reaktorių Turkijos „Akkuyu“ elektrinei Rusija žada skirti 20 mlrd. dolerių, dar 10 mlrd. – Vietnamo atominei elektrinei „Ninh Thuan 1“.

„Ambicingi “Rosatom„ planai užsienyje nepalyginami su realiomis valstybinės korporacijos ir Rusijos biudžeto galimybėmis, – tvirtino V.Čiuprovas. – Kitaip tariant, branduolinė programa, kaip parodė BAE ir daugelis kitų užsienio projektų, yra ekonomiškai klaidinga ir kainuos po keletą milijardų dolerių per metus.“

Branduolinė ateitis – dar įmanoma

Paaiškėjus, kad „Rosatom“ svarsto keisti planus, Lietuvos opozicija švenčia pergalę. Ar toks posūkis gali kaip nors atsiliepti vis dar ore kabančiam Visagino atominės elektrinės (VAE) projektui?

Energetikos ministerija tikina, kad VAE planai nebuvo siejami ir ateityje nesietini su BAE projektu Kaliningrade.

Panašios nuomonės laikosi ir NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Strateginės analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Arūnas Molis.

"Manau, kad branduolinės energetikos ateitis Lietuvoje šiandien priklauso tik nuo Lietuvos Vyriausybės sprendimų ir veiksmų, – laikraščiui aiškino ekspertas. – Nusprendusi viena ar kita forma plėtoti tą energetikos sritį, kurioje turi šiokį tokį pranašumą (infrastruktūrą, patirties, specialistų), skyrusi pakankamai, visų pirma, žmogiškųjų išteklių (deryboms su partneriais ir investuotojais, saugumo problemoms spręsti ir pan.), Lietuva vis dar gali gana naudingai ir efektyviai savo ateitį susieti su branduoline energetika.

Galima ginčytis dėl galutinės tokios energijos kainos ir alternatyvų, bet akivaizdu, kad tik branduolinės energijos kaina, kai didžiąją dalį išlaidų sudaro investicijos į įrangą, yra prognozuojama (skirtingai nei elektros energijos importo ar tos elektros energijos, kuriai pagaminti naudojamas iškastinis importuojamas kuras), o tokios energijos tiekimas – patikimas."

Anot A.Molio, didžiausias Lietuvos rūpestis dėl Kaliningrado elektrinės – kad ji būtų saugi, kad konkuruoti ES rinkoje norintis rusų energetikos milžinas tai darytų sąžiningai, kad statybos procesas būtų skaidrus ir visi rinkos dalyviai žinotų, kuo rizikuoja, jei sutinka pirkti neva pigesnę energiją iš tos elektrinės.

„Visa kita – paties “Rosatom„ vargai ir džiaugsmai“, – reziumavo ekspertas.

Sprendimas bus rudenį

Lietuvos energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujama Nacionalinės energetikos strategijos rengimo darbo grupė balandį pristatė savo išvadas ir VAE projektui iškėlė keletą būtinų sąlygų.

„VAE projekto tęstinumas galimas įgyvendinus papildomas sąlygas: sutartine forma įteisinus regioninių partnerių dalyvavimą VAE projekte užtikrinti projekto įgyvendinimo išlaidų ir atsakomybės pasidalijimą; kartu su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais užtikrinti maksimalų projekto finansavimą žemiausiais kaštais iš tarptautinių finansinių institucijų bei eksporto kredito agentūrų; užtikrinti tęstinį ir išsamų visuomenės informavimą apie projektą, atsižvelgiant į tai, kad projektas gali būti įgyvendintas tik esant nacionaliniam susitarimui dėl racionalaus, konkurencingo, darnaus ir perspektyvaus elektros energijos tiekimo užtikrinimo“, – skelbiama išvadose.

Vyriausybė 2013 m. balandžio 13 d. protokolu nurodė konsultuojantis su potencialiais VAE investuotojais iki liepos 1 d. įvertinti regioninės elektrinės priimtinumą potencialiems investuotojams ir parengti veiksmų planą darbo grupės išvadose numatytoms sąlygoms įgyvendinti, siekiant iki spalio 1 d. priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo bendrovės kūrimo, t. y. projekto tęstinumo.

Kaip pranešė Energetikos ministerija, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pastarųjų savaičių susitikimuose buvo vienos nuomones: kalbant apie VAE projektą, pirmiausia turi būti įvertintas ekonominis projekto konkurencingumas, o tai atlikti aktyviai dirbdamos kartu turi visų trijų regioninių partnerių įmonės ir „Hitachi“.