Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pažadėjo skolų prislėgtai Graikijai pagalbą, kad ji galėtų išlikti euro zonoje, tačiau pareigūnai taip pat ėmėsi užkulisinių pasiruošimų galimam blogiausiam Atėnų pasitraukimo scenarijui.

Po iki paryčių užsitęsusio ES viršūnių susitikimo, kuriam buvo reiškiami nuogąstavimai dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, Bendrijos prezidentas Hermanas Van Rompuy sakė žurnalistams: „Norime, kad Graikija liktų euro zonoje, gerbdami jos įsipareigojimus.“

ES vadovas pagyrė „reikšmingas pastangas, jau atliktas Graikijos piliečių“, bet ragino Atėnus toliau įgyvendinti reformas, kurios, pasa jo, yra „geriausia garantija labiau klestinčiai ateičiai euro zonoje“.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso apibendrino lyderių požiūrį, pareiškęs: „Žinia, kurią pasiuntėme šiandien, aiški: palaikysime Graikiją, kol Graikija vykdys savo įsipareigojimus.“

Kita vertus, šio susitikimo kuluaruos diplomatai sakė, jos pareigūnams pavesta sukurti atsarginius planus Graikijos pasitraukimo iš euro zonos atvejui, o po šios žinios Europos akcijų ir euro kursas rinkose smarkiai smuko.

Vienas diplomatas sakė naujienų agentūrai AFP, kad 16 euro zonos šalių pareigūnams šią savaitę buvo nurodyta „apsvarstyti“, ką Graikijos pasitraukimas reikštų jų ekonomikoms.

Diplomatas sakė, jog tai nėra politinė žinia Graikija, tačiau „normalus“ dalykas.

„Tai nereiškia, jog manome, kad padėtis nueis taip toli“, - pažymėjo jis ir pridūrė, jog jeigu tokių veiksmų nebūtų imtasi, „pasakytumėte, kas mes užsisvajojome“.

„Iždo pareigūnai jau prieš metus kasėsi galvas, žvelgdami į įvairius scenarijus, kurie gali išsivystyti, - sakė kitas diplomatas. - Kalbant atvirai, būtų aplaidumas, jeigu jie nebūtų to atlikę.“

Tuo tarpu Atėnų vyriausybės pranešime sakoma, kad Finansų ministerija „kategoriškai neigia“ tokius planus.

Graikijos laikinosios vyriausybės vadovas Panajotis Pikramenas sakė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo „nustebusi ir nepatenkinta“, kad keliama Atėnų pasitraukimo iš euro zonos tema.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as savo ruožtu pareiškė: „Negaliu pasakyti, kad nebuvo atliktas darbas“, kuriant galimo Graikijos pasitraukimo scenarijų.

„Tačiau jeigu pradėčiau viešai kalbėti apie Graikijos išėjimo hipotezes, tai reikštų, kad siunčiu signalą Graikijai ir rinkoms, - pridūrė jis. - Aš renkuosi kreiptis į graikus ir sakyti: Prancūzija ir Europa nori, kad pasiliktumėte euro zonoje.“

Birželį Graikijoje vyksiantys pakartotiniai parlamento rinkimai veikiausiai taps referendumu, ar šalis turi likti vieningosios valiutos zonoje. Per pirmuosius rinkimus gegužės 6-ąją buvo pademonstruotas palaikymas partijoms, nesutinkančioms vykdyti biudžeto išlaidų taupymo priemonių, kurios reikalingos, kad Graikijai būtų toliau teikiama finansinė pagalba.

Radikali kairioji partija „Syriza“, norinti atmesti Graikijoje nepopuliarią finansinio gelbėjimo sutartį su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), per gegužės 6 dieną vykusį balsavimą liko antra, o per pakartotinius rinkimus gali išlaikyti tvirtas pozicijas.

Europos lyderiai yra perspėję, kad kitai Atėnų vyriausybei nusprendus nevykdyti pažadėtų reformų, Graikija negalėtų tikėtis pritraukti tarptautinių paskolų, o tai tikriausiai priverstų šią šalį palikti euro zoną.

„Graikijoje vyksta demokratinis procesas. Žinome, mes gerbiame demokratinį procesą. Palaukime, ką Graikijos žmonės pasakys birželio 17-ąją“, - sakė J.M.Barroso.

H.Van Rompuy pažymėjo, kad ES lyderiai tikisi, jog po rinkimų naujoji Graikijos vyriausybė pasirinks reformų ir pasilikimo euro zonoje kelią

A.Merkel, vadovaujanti didžiausiai Europos ekonomikai ir turinti lemiamą balsą sprendžiant dėl bet kokių būsimų finansinio gelbėjimo priemonių, sakė, kad ES siunčia „teigiamą žinią“ Graikijai, tačiau taip pat perspėjo, kad turi būti laikomasi pažadų dėl reformų.

Anksčiau trečiadienį buvęs Graikijos premjeras Lukas Papadimas sukėlė sąmyšį rinkose, perspėjęs apie „katastrofines“ pasekmes, kurių euro zonos ekonomikai sukeltų Graikijos pasitraukimas.

Kai kurie analitikai apskaičiavo, kad toks scenarijus gali kainuoti pusę trilijono eurų.