Apie Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimą pranešta spalio 8 dieną. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose apie incidentą buvo minimas Rusijos krovininis laivas „SVG Flot“. Tačiau laivybos eismo svetainės „MarineTraffic“ duomenų bazėje paskelbta informacija apie dar vieną laivą, kuris galėjo būti susijęs su šiuo įvykiu.

Tą savaitgalį „SVG Flot“ stovėjo išmetęs inkarą prie „Balticconnector“, tačiau tuo pat metu su Honkongo vėliava plaukiojantis konteinerių laivas „Newnew Polar Bear“, priklausantis vienai Kinijos bendrovei, priplaukė daug arčiau šio dujotiekio.

Anot šaltinio vyriausybinėse įstaigose, būtent dėl to, kad, „MarineTraffic“ duomenimis, incidento metu virš Baltijos jungties buvo Kinijos laivas, kuris plaukė iš Šanchajaus į Sankt Peterburgą, Estijos vyriausybė kol kas miglotai kalba apie įtariamuosius.

Pasak jo, tai politiškai ir diplomatiškai itin jautri informacija, todėl vyriausybė nori ją prieš paskelbdama kruopščiai patikrinti.

Kol kas tiksliausią informaciją apie incidentą pateikė Norvegijos seismologijos centras NORSAR. Jis nurodė, kad spalio 8 dieną 1.20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku už 40 kilometrų į šiaurę nuo Paldiskio užfiksuotas sprogimas.

Vis dėlto Suomijos kriminalinė policija praėjusią savaitę pareiškė, kad nėra jokių sprogimo požymių.

„Balticconnector“ operatorė „Gasgrid“ praėjusią savaitę nurodė, kad dujotiekis neveiks mažiausiai penkis mėnesius.

Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai Baltijos jūroje pažeidė „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, kuriais iš Rusijos į Vakarų Europą buvo tiekiamos gamtinės dujos. Tai pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pareigūnų teigimu, šie sprogimai buvo sabotažas, tačiau vis dar nėra galutinių atsakymų, kas už juos atsakingas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę pareiškė, kad Aljanso atsakas bus ryžtingas, jei bus įrodyta, kad incidentas su „Balticconnector“ buvo tyčinis išpuolis.

Šiais metais Suomija atsisakė tradicinės karinio neprisijungimo politikos ir dėl Rusijos karo Ukrainoje įstojo į NATO. Taip šalis padarė svarbų strateginį pokytį, sukėlusį Maskvos pasipiktinimą.

Estijos ir Suomijos tinklus per Baltijos jūrą sujungęs 150 kilometrų ilgio dujotiekis „Balticconnector“, kurio 77 km yra jūroje, pradėjo veikti 2020 metų sausį, o jo statyba atsiėjo daugiau kaip 300 mln. eurų.