- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) trečiadienį atlaikė opozicinių Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) ir (EKRE) ir „Isamaa“ („Tėvynė“) inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Kaip ir prognozuota, 101 vietą turinčiame parlamente interpeliacija žlugo, nes iš 94 dalyvavusių balsuojant deputatų siūlymą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybės vadovei palaikė tik 36 įstatymų leidėjai, o 55 jį atmetė.
Kad siūlymas būtų priimtas, jį turėjo palaikyti mažiausiai 51 deputatas.
Pasak EKRE pirmininko Martino Helme (Martino Helmės), pateikusio interpeliacijos siūlymą, parlamentas turėjo kuo griežčiausiai reaguoti į pastarųjų penkių mėnesių Estijos politikos kryptį.
„Dabartinė vyriausybė sąmoningai kenkė Estijos valstybei – štai kodėl Kaja Kallas prarado mūsų pasitikėjimą kaip vyriausybės vadovė“, – sakoma interpeliacijos dokumente.
„Vadovaujant Kajai Kallas Reformų partijos ir Centro partijos vyriausybė per kelis mėnesius iššvaistė sąlygas ekonomikos plėtrai ir didesniems Estijos gynybos pajėgumams, sukurtas ankstesnės vyriausybės. Vyriausybė priėmė ištisą virtinę nekompetentingų ekonomikos politikos sprendimų, reikšmingai kenkiančių Estijos verslui, kaimiškų vietovių vystymuisi ir nacionaliniam saugumui“, – pabrėžiama dokumente.
Interpeliacijos iniciatoriai taip pat argumentavo, kad K. Kallas vyriausybės sprendimai paralyžiuoja Estijos gynybos pajėgumų plėtrą, o pati ministrė pirmininkė pasirodė nesugebanti tinkamai vadovauti kovojant su koronaviruso krize.
Premjerė savo ruožtu atmetė kaltinimus ir pareiškė, kad jai perėmus vyriausybės vairą valstybės biudžeto būklė buvo labai bloga.
„Atrodė keista, kaip neatsakingai ir lengvabūdiškai buvo žarstomi pažadai dėl ateities, neturint jokios priedangos, – sakė K. Kallas. – Konsoliduota valstybinio sektoriaus skola [praeitų] metų pabaigoje buvo arti 5 mlrd. eurų. Palyginus su 2019 metais, įsiskolinimas padvigubėjo. Tai buvo didžiausias [įsiskolinimo] lygis per pastaruosius 20 metų.“
„Mano vadovaujama vyriausybė yra sąžininga. Mano vyriausybė nekurs valstybės biudžeto strategijos, kur atliekami nepagrįsti karpymai, ir mes neapsimetinėsime“, – kalbėjo K. Kallas.
„Ekonomikai vėl augant... sumažinsime biudžeto deficitą daugiau kaip 500 mln. eurų, nes tvirti viešieji finansai sukurs geresnį pagrindą pasiruošti kitiems galimiems nuosmukiams ir krizėms, taip pat užtikrins stiprią ekonomiką ir labiau klestintį gyvenimą“, – kalbėdama parlamente pridūrė premjerė.
K. Kallas pakartojo, kad jos vyriausybė laikysis pažado nekeisti mokesčių.
„Mokesčių našta tolesnius ketverius metus laikysis ties 33 procentais. 2021 metais mokesčių našta yra 35 procentai“, – aiškino ji.
Premjerė patvirtino, kad išlaidos gynybai kitąmet bus 59,4 mln. eurų didesnės nei šiais metais ir išliks didesnės negu šiemet visą valstybės biudžeto strategijos apimamą laikotarpį. Pasak K. Kallas, jos vyriausybė prioritetu laiko tvirtus ryšius su NATO ir Jungtinėmis Valstijomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES agentūros vadovas: dvigubai padaugėjo kibernetinių atakų, už daugelio slypi Rusija
Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungoje padvigubėjo trikdančių kibernetinių atakų, kurių daugelį surengė Rusijos remiamos grupuotės, teigė vyriausiasis už kibernetinį saugumą atsakingas ES pareigūnas. ...
-
Per 11 dienų prie ES sienų – per 1,3 mln. klastočių: dominuoja gaminiai iš Turkijos ir Kinijos
Praėjusių metų gegužę Bulgarija ir Portugalija kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ iniciavo tarpvalstybinių bendrų veiksmų dienas (JAD), skirtas kovai su suklastotų prekių kontrabanda prie ES išorės...
-
Švedija pažadėjo skirti 1,25 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai
Švedija trečiadienį įsipareigojo Ukrainai skirti 13,3 mlrd. kronų (1,25 mlrd. JAV dolerių) karinės pagalbos, Kyjivui susiduriant su Vakarų delsimu teikti paramą gynybai nuo Rusijos agresijos. ...
-
Baltarusija stabdo dalyvavimą Europos ginkluotės sutartyje
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo sustabdė šalies dalyvavimą sutartyje, ribojančioje įprastinių pajėgų dislokavimą Europoje – tą patį jau anksčiau padarė Rusija. ...
-
Vokietija ir Prancūzija nori stiprinti Europos gynybinius pajėgumus
Dėl pasikeitusios saugumo padėties Vokietija ir Prancūzija nori plėsti Europos gynybinius pajėgumus. „Europos Sąjunga turi tapti tikru geopolitiniu veikėju ir saugumo garantu, galinčiu reaguoti į šiandieninius saugumo iššūk...
-
Šiaurės Korėja į Pietus pasiuntė balionus su „šiukšlėmis, išmatomis“1
Šiaurės Korėja į Pietus pasiuntė balionus su šiukšlėmis, tualetiniu popieriumi ir, kaip įtariama, gyvūnų išmatomis, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, o Seulo kariuomenė pasmerkė Pchenjaną už „žem...
-
Kinijos teigimu, karinis spaudimas Taivanui „tęsis“ toliau
Kinija trečiadienį pažadėjo, kad karinis spaudimas Taivanui bus daromas tol, kol savivaldos sąlygomis gyvuojanti sala tęs „nepriklausomybės“ provokacijas. ...
-
Rusija ketina didinti mokesčius daug uždirbantiems: siekia gauti pajamų karui Ukrainoje finansuoti
Rusų finansų ministerija antradienį pranešė, kad Rusija planuoja didinti mokesčius daug uždirbantiems asmenims ir įmonėms, siekdama gauti papildomų pajamų karui Ukrainoje finansuoti. ...
-
Baltieji rūmai: JAV kol kas neketina keisti politikos dėl mirtino Izraelio smūgio Rafache
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) žino apie aukas Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafache, tačiau kol kas neketina keisti politikos, reaguodamas į mirtiną Izraelio smūgį savaitgalį, antradienį pranešė Baltieji rūmai. ...
-
Pikti ir nusivylę: tūkstančiai žmonių Sakartvele vėl protestavo prieš „užsienio įtakos“ įstatymą4
Sakartvele tūkstančiai žmonių antradienį mitingavo prie parlamento po to, kai valdančiosios partijos parlamentarai atmetė prezidentės veto prieštaringai vertinamam „užsienio įtakos“ įstatymui, nepaisydami Vakarų šalių per...