Estijos prezidentė: Europa niekada nesusimovė ir nenuvylė nė vienos narės

Pirmadienį Lietuvos prezidentė vyksta valstybinio vizito į Estiją, kuri nuo liepos perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

Su Estijos vadovais Dalia Grybauskaitė aptars dvišalius santykius, Baltijos valstybių saugumo, gynybos ir atgrasymo stiprinimą, regiono strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą, aktualius ES klausimus.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ sakė, kad žavisi prancūzų sistema, kurioje partijos ir ministerijos gali gauti mažiau finansavimo iš valstybės, jeigu negarantuoja lygaus ar bent jau adekvataus atstovavimo abiem lytims. Dirbdama Europos institucijoje ji sakė kartais buvo vertinama pagal išvaizdą, o ne pagal profesinius gebėjimus. Apie savo šalies švietimą, kuris itin gerai vertinamas tarptautinių ekspertų, K. Kaljulaid sako, jog sistema veikia lygiavos principu, o tai reiškia, kad nesvarbu, kur tu gyveni ir kiek uždirba tavo tėvai, valstybė iš paskutiniųjų sieks kiekvieną išlavinti iki aukščiausio lygio, nes tai vienintelis Estijos turtas – žmonės.

Jūsų dėmesiui – išskirtinis Estijos prezidentės K. Kaljulaid interviu laidai „Savaitė“.

– Norėčiau pradėti klausdamas apie pasitikėjimą tarp Baltijos šalių prezidentų, kai jie susitinka. Taip klausiu prisimindamas, pavyzdžiui, „Rail Baltic“ projektą, kai dėl nesutarimų buvo netgi kilusi grėsmė negauti Europos finansavimo, Lietuva tuo metu norėjo pakoreguoti projektą. Dar turėjome branduolinės elektrinės planą, kuris galiausiai žlugo po referendumo. Na ir baltarusiai prie mūsų Astrave stato elektrinę ir neatrodo, kad latviai labai mus remtų, blokuotų tai. Tad kyla klausimas, ar jūs pasitikite vieni kitais per susitikimus?

– Vienareikšmiai. Nė žodžio negirdėjau apie nesutarimus dėl „Rail Baltic“ projekto iš diskusijų Latvijoje ar Lietuvoje. Mūsų suvokimas kartais dėl kokių nors techninių detalių gali skirtis, bet niekada nebuvo abejonių dėl to, kad reikia susijungti glaudžiau su Europos centru. Toks tikslas ne tik „Rail Baltic“projekto, bet ir visų kitų sienas peržengiančių infrastruktūros projektų. Mes tokius projektus visada rėmėme. Tai ekonominio saugumo ir apskritai saugumo klausimas. Ir čia mūsų nuomonė su prezidente Dalia Grybauskaite ar prezidentu Raimondu Vejuoniu tikrai sutampa.

– Estija kitą pusmetį nuo liepos pirmininkaus Europos Sąjungai, todėl įdomu, ar jūs tikitės iš to ką nors laimėti politiškai, nes procesas yra gana administracinio pobūdžio.

– Pirmininkausime Europos Tarybai nuo šių metų liepos. Žinote, iš pradžių planas buvo pradėti tik nuo kitų metų sausio, tačiau dabar turime užimti Didžiajai Britanijai anksčiau numatytą vietą. Po referendumo dėl išstojimo tapo akivaizdu, kad grafiką reikia pakeisti. Mes tai vertiname kaip Europos partnerių pasitikėjimą. Niekas neabejojo mūsų galimybėmis pradėti pirmininkauti pusmečiu anksčiau. Bandysime daugiau aptarti skaitmeninius reikalus ir tai rodo, kad žmonės jaučia – Estija galima pasitikėti sprendžiant skaitmeninius klausimus bet kurioje politikos srityje.

Kalbant apie pagrindinius tikslus, Europa net ir sunkiais laikais, tokiais kaip euro krizė, dabartinė Šengeno krizė, vis tiek ėmėsi tokių veiksmų, kurie veda į priekį. Niekas niekur neatsitraukė.

Man pačiai ypač svarbu, kad būtų tinkamos diskusijos dėl visos Europos Sąjungos ateities. Viešai čia Estijoje ir užsienyje ne kartą sakiau, kad labai džiaugčiausi, jeigu Estijos pirmininkavimą vėliau prisimintų už tai, kad tuo metu buvo pralaužti ledai – kad tuo metu tautos ir valstybės vėl pradėjo suprasti – Europa niekada nenuvylė mūsų, jei kabame apie pagrindines vertybes ir laisves.

Kalbant apie pagrindinius tikslus, Europa net ir sunkiais laikais, tokiais kaip euro krizė, dabartinė Šengeno krizė, vis tiek ėmėsi tokių veiksmų, kurie veda į priekį. Niekas niekur neatsitraukė. Be to, per paskutinius kritinius metus, kai tik reikėdavo greitai sutarti, rasti sprendimą, bendrą poziciją, ar tai dėl sankcijų Rusijai, ar dėl pagalbos Graikijai, ar dėl bendros pozicijos išstojant Didžiajai Britanijai, visus šiuos esminius sprendimus darėme kartu. Ir gana greitai. Taip greitai, kad spėtume su pokyčiais išorėje ir viduje. Visa tai rodo, kad Europa, tiesą sakant, niekada nesusimovė ir nenuvylė nė vienos narės. Norėčiau, kad ši žinia plačiau sklistų po mūsų pirmininkavimo.

– Kokį Europos Sąjungos raidos scenarijų iš tų pristatytų penkių remiate jūs? Kartu mažiau, bet geriau, kartu daugiau ir panašiai?

– Penkių scenarijų planas – tik gera matrica galvoti apie Europos ateitį. Tačiau Europos kartu priimami sprendimai visada priklausys nuo esamos technologinės situacijos, pasaulinės situacijos, pasaulinių įvykių. Bandymas išspręsti ateityje kilsiančius iššūkius šiandien sakant, kad renkuosi, pavyzdžiui, ketvirtą scenarijų ar antrą, tikrai nėra kelias į priekį. Man atrodo, kad visi diskutuojantys šioje srityje supranta, kaip dabar sukasi pasaulis. Dabar reikia labai daug skirtingų idėjų, kai kurios pasirodys teisingos, kitos – ne. Pamatysime ateityje. Bet pirmiausia reikia leisti visuomenėms turėti šitų skirtingų idėjų.

– Minėjote sankcijas Rusijai, todėl įdomu paklausti, kaip manote, ar ilgai Europos Sąjunga jų laikysis. Kartais atrodo, kad Baltijos šalys labai dažnai kalba apie Rusijos grėsmę ir vakariečiams gali pasirodyti, kad štai jūs visą laiką kaip užsukti, ką gi naujo pasakysite?

– Eidama prezidentės pareigas šį pusmetį to nejaučiau. Nejaučiu, kad mūsų partneriai nesuvoktų, kad Minsko susitarimai ne tik saugo Ukrainą, bet kartu yra mūsų raudona linija užtikrinti, kad vėl nebūtų peržiangiamos ribos, kaip, pavyzdžiui, buvo Gruzijoje.

Mūsų partneriai tikrai supranta, kad Rusija siekia tokio pasaulio, kuriame svarbiausia būtų jėga ir dydis, kuriame jie turėtų įtakos zonas. Net ir čia, Taline, vienoje iš konferencijų girdėjau Rusijos atstovus kalbant, kad vieną dieną jūs suprasite, jog privalote nusileisti dėl Ukrainos. O aš įsitikinusi, kad Ukraina turi teisę pati spręsti dėl savo ateities. Visi sąjungininkai, su kuriais kalbu, dėl to sutinka. Tuomet seka išvada – sankcijos turi likti, kol Rusija pradės gerbti savo pačios parašus ant tarptautinių sutarčių.

– Angela Merkel po susitikimo su Donaldu Trumpu pareiškė, kad dabar Europai metas pačiai savimi pasirūpinti. O ar jūs pasitikite naująja Amerikos administracija?

– Pati asmeniškai prezidento D. Trumpo nesutikau, nes Estija yra parlamentinė demokratija ir į NATO susitikimus siunčia premjerą. Jam pavyko apsikeisti keliais žodžiais su prezidentu D. Trumpu. Iš naujos administracijos teko susitikti su viceprezidentu Mike`u Pence`u. Estijoje taip pat sulaukėme didelės Kongreso delegacijos. Mūsų užsienio reikalų ministras susitiko su valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu. Gynybos ministras – su jų gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu. Iš viso šito sprendžiame, kad naujoji administracija tokia, kokios ir norėtume. Jos politika paremta vertybėmis. Jeigu išeitume iš tviterio pasaulio, tai faktai visai kitokie.

– Lietuvoje daug kas žavėjosi Estijos elektroniniu balsavimu, bet po Amerikos ir Prancūzijos rinkimų vis daugiau skeptiškų analitikų sako, kad štai su elektroniniu balsavimu tik daugiau rizikos, o naudos mažai. Ar jūs pati vis dar pasitikite elektroniniu balsavimu?

– Pirmiausia atkreipkite dėmesį, kad nebuvo jokio elektroninio balsavimo nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Prancūzijoje. Tokių sistemų ten nebuvo.

– Bet įsilaužta į politinių partijų svetaines...

– Mes turime tokią sistemą, kurios kodas, beje, viešai nulaužiamas. Galima įsilaužti į sistemą. Labai apsidžiaugtume, jei kas praneštų ten įsilaužęs. Bet niekam iki šiol nepavyko. Čia kur kas svarbiau tai, kad visa mūsų visuomenė – skaitmeninė. Niekas nepradeda tiesiog nuo elektroninio balsavimo. Skaitmeninė visuomenė prasideda nuo paprasčiausių paslaugų. Jeigu tūkstančius kartų virtualiai jau prašei, sakykime, socialinių paslaugų, jeigu virtualiai vaikus registruoji į mokyklą ar darželį, stebi virtualiai, kaip jie juda eilėje į darželį, tuomet jau tūkstančius kartų patyrei, kad  skaitmeninė visuomenė dirba, neapvilia tavęs, apsaugo nuo įsilaužėlių. Tik tuomet metas pereiti prie elektroninio balsavimo.

Pirmiausia valstybei reikia įgauti visuomenės pasitikėjimą dėl technologijų. Kai atsiranda pasitikėjimas, tuomet galima įtraukti ir kitus elementus, dėl kurių iš pradžių žmonės taip nepasitikėjo. Elektroninis balsavimas bene jautriausias elementas, tad turi tarpti skaitmeninėje visuomenėje, kol tam pasiruoši. Negalima skubinti ir stumti. Tai dažnai sakau žmonėms iš kitų valstybių, kai jie klausia, kad štai – labai norėtų įvesti elektroninį balsavimą, bet... Aš atsakau: niekada nepradėkite nuo elektroninio balsavimo. Yra ne tokių rizikingų paslaugų, kurias galite pradėti ir užsitarnauti pasitikėjimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gražu

Gražu portretas
Kuo toliau, tuo labiau mane žavi šios moters išmintis
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių