Ji teigia, kad Aukšto lygio politinio forumo (HLPF), vykstančio Niujorke liepos 18–20 dienomis, diskusijų centre bus dilema, kaip užtikrinti, kad pažeidžiamos gyventojų grupės susilauktų jiems itin reikalingos pagalbos.

– Kokios šiandieninės globalios problemos skatina pasaulio lyderius susirinkti ir ieškoti naujų darnaus vystymosi sprendimų?

– Pasaulio lyderiai šias problemas įvardijo Darnaus vystymosi darbotvarkės 14 straipsnyje. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad milijardai piliečių gyvena skurde ir neturi galimybės gyventi oriai. Didėja nelygybė tarp šalių ir pačiose šalyse. Didžiulis galimybių, turto ir galios skirtumas. Lyčių lygybė ir pilnavertis moterų dalyvavimas politiniame, ekonominiame, socialiniame visuomenės gyvenime toliau išlieka rimtu iššūkiu. Didelį susirūpinimą kelia nedarbas, ypač jaunimo.

Dėl naujų pandemijų, keliančių grėsmes sveikatai, vis dažnesnių ir intensyvesnių gaivalinių nelaimių, humanitarinių krizių, priverstinio žmonių perkėlimo kyla pavojus, jog prarasime per pastaruosius dešimtmečius pasiektą pažangą vystymosi srityje. Gamtos išteklių išeikvojimas, neigiamas aplinkos nykimo poveikis, dykumėjimas, sausros, žemės būklės blogėjimas, gėlo vandens stygius, vandenynų užterštumas ir žuvų išteklių nykimas, biologinės įvairovės praradimas – negalime gyventi iliuzijomis, jog tai vyksta kažkur kitur ir mūsų nepalies. Klimato kaita – pasaulinės temperatūros kilimas, jūros lygio kilimas, vandenų rūgštėjimas ir kitoks klimato kaitos poveikis turi didelę įtaką pakrančių teritorijoms ir žemumose esančioms pakrantės šalims, ypač besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms. Rizika kyla daugelio visuomenių ir planetos biologinės gyvybės palaikymo sistemų išgyvenimui.

Tarp valstybių ir valstybių viduje vykstantys konfliktai, augantis smurtinis ekstremizmas ir terorizmas, naujos hibridinės grėsmės, ginkluotų grupuočių, organizuoto nusikalstamumo siautėjimas, žmonių, narkotikų ir ginklų kontrabanda, augančios sąsajos tarp organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo ir rizika, jog masinio naikinimo ginklai gali patekti į šių nusikaltėlių rankas – visa tai turi tiesioginę įtaką vystymosi ir gerovės sklaidai. Visi šie klausimai nuolat yra JT, taip pat ir kitų tarptautinių ir regioninių organizacijų dėmesio centre. Nors puikiai žinoma, kad prevencija yra geriausias vaistas ir kad taika bei saugumas, žmogaus teisės ir vystymasis sudaro nedalomą visumą, šis žinojimas toli gražu ne visada virsta konkrečiais veiksmais. Būtinas nuolatinis valstybių ir vyriausybių vadovų dėmesys, kad pasauliniu mastu sutarti dokumentai ir tarptautinės teisės normos virstų veiksmu.

– Kaip iki šiandienos pasauliui sekėsi siekti iki 2030-ųjų užsibrėžtų darnaus vystymosi tikslų? Kas įgyvendinta, o kur susidurta su nenumatytais sunkumais?

– Šiandien dar toli gražu per anksti vertinti, kaip pasauliui sekasi įgyvendinti 2030-ųjų darbotvarkę. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų buvo priimta labai neseniai, 2015 m. rugsėjo 25 dieną. Susitarime, dėl kurio derybos vyko daugiau nei dvejus metus, numatyti 17 naujų darnaus vystymosi tikslų ir 169 konkretūs uždaviniai, kurie pakeitė nuo 2000 m. galiojusius Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Tokios plačios darbotvarkės per kelis mėnesius neįmanoma realizuoti. Šiandien svarbiausia, kad visos be išimties valstybės šią išties plačią tarptautinę darnaus vystymosi darbotvarkę paverstų savo nacionaline darbotvarke.

Tūkstantmečio vystymosi tikslai daug prisidėjo prie skurdo mažinimo pasaulyje, tačiau jie buvo skirti visų pirma besivystančioms šalims ir nenumatė bendros įgyvendinimo strategijos. Rengiant 2030-ųjų darbotvarkę, iš šių klaidų buvo pasimokyta. Naujoji darnaus vystymosi darbotvarkė yra gerokai platesnė ir ambicingesnė. Ji numato konkrečius veiksmus ne tik besivystančioms, bet ir išsivysčiusioms šalims. Veiksmų spektras taip pat yra gerokai platesnis ir apima visas tris darnaus vystymosi dimensijas: aplinkosaugos, socialinę ir ekonominę.

Dalis tikslų tęsia Tūkstantmečio darbotvarkę. Pvz., 2030-ųjų darbotvarkė ragina kovoti su skurdu, skatinti darnų vystymąsi ir vartojimą, pažaboti klimato kaitą, gerinti infrastruktūrą. Kartu ji apima ir naujus elementus, tokius kaip geras valdymas, teisės viršenybė, demokratinių institucijų stiprinimas, moterų ir jaunimo įgalinimas, taikių visuomenių kūrimas, konfliktų suvaldymas, be kurių vystymas neįmanomas. Esminis naujosios darbotvarkės principas yra „nepalikti nė vieno nuošalyje“ – tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, jeigu jie bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms.

Stebėti, kaip šalims pavyksta įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, pačioje Darbotvarkėje yra numatytas pažangos stebėsenos ir tikslų įgyvendinimo peržiūros mechanizmas. Stebėsena bus vykdoma trimis lygiais: nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu. Pasauliniu lygiu pagrindinė priežiūros institucija bus JT Aukšto lygio politinis forumas, kuriame šalys savanoriškai pristatys pasiektą pažangą. Tam, kad pažanga būtų visapusiškai įvertinta, yra numatyti 230 visuotinių rodiklių, patvirtintų JT Statistikos komisijos 2016-ųjų kovo 11 d. Jie bus tas apčiuopiamas matas, padėsiantis įvertinti, ar darnaus vystymosi tikslai yra pasiekti.

– Kodėl būtent dabar, liepos 18–20 d., Niujorke vyksta aukšto lygio politinis forumas? Ar jį skatina šiandien aštrėjantys pasauliniai politiniai neramumai, terorizmo apraiškos, aplinkosaugos ir kitų sričių probleminiai klausimai?

– Aukšto lygio politinis forumas (HLPF) formaliai buvo įsteigtas 2013-aisiais, vykstant JT Ekonominės ir socialinės tarybos reformai. Būtent tos reformos metu sutarta, kada ir kaip vyks jo susitikimai. Forumas veikia kaip pagrindinė JT politinė platforma, kurioje valstybių lyderiai aptaria vystymosi politikos problemas, pasiekimus ir siūlymus ateičiai. Tačiau tiesa ir tai, kad 2015 m. patvirtinus Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030, šis forumas įgavo didesnius svertus ir tapo pagrindine institucija, kuri teiks politines gaires ir rekomendacijas dėl 2030-ųjų Darbotvarkės įgyvendinimo ir tolimesnių veiksmų nustatymo.

2016 m. yra ypatingi tik tuo, kad tai – pirmasis aukšto lygio politinio forumo susitikimas po Darbotvarkės patvirtinimo. Net 22 valstybės jame savanoriškai pristatys darnaus vystymosi pažangos raportus: Kinija, Kolumbija, Egiptas, Estija, Suomija, Prancūzija, Gruzija, Vokietija, Madagaskaras, Meksika, Juodkalnija, Marokas, Norvegija, Filipinai, Pietų Korėja, Samoa, Siera Leonė, Šveicarija, Togas, Turkija, Uganda ir Venesuela. Svarbu pažymėti, kad forume turėtų dalyvauti ne tik valstybių, bet ir pilietinės visuomenės atstovai.

– Kokios svarbiausios diskusijos bus vedamos aukšto lygio politiniame forume Niujorke?

– Pagrindinė šių metų forumo tema – „nė vienas nebus paliktas nuošalyje“. Diskusijos vyks apie tai, kaip užtikrinti, kad pažeidžiamos gyventojų grupės susilauktų jiems itin reikalingos pagalbos. Tai ypač aktualu žmonėms, paveiktiems sudėtingos humanitarinės padėties, masinės migracijos, terorizmo ir kraštutinio ekstremizmo grėsmių. Pažeidžiamų žmonių grupei taip pat yra priskiriami vaikai, jaunimas, negalią turintys asmenys, žmonės, sergantys ŽIV/AIDS, seni žmonės, čiabuviai gyventojai, pabėgėliai, priverstinai perkeltieji asmenys ir migrantai. Forumo metu bus aptartos galimos įgyvendinimo priemonės ir partnerystės tarp valstybių, valstybių viduje arba su privačiu sektoriumi. Numatoma, kad forumas priims Ministrų lygio politinę deklaraciją, kuri pristatys ministrų diskusijų apibendrinimą ir tolimesnes politines gaires įtraukimui užtikrinti.

Pradedant 2017 metus forumo susitikimuose politiniai lyderiai aptars ne tik 2030 darbotvarkės horizontalius klausimus, bet ir diskutuos dėl konkrečių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Numatoma, kad per ketverių metų ciklą bus peržiūrėti visi 17 darnaus vystymosi tikslai.